Legenda apie Baltąją ponią

spoks.jpg
Foto: vizualizācija no globālā tīmekļa

Karostos kalėjimo vaiduoklis.

Legenda pasakoja, kad 1944 metais per vokiečių vermachto reidą latvių berniukas buvo sučiuptas ir dėl nesusipratimo įkalintas Karostos kalėjime. Po dviejų savaičių vaikinas turėjo susituokti. Nuotaka sužinojo, kad jos mylimasis suimtas, o pasitelkusi įvairias moteriškas gudrybes pateko į kalėjimą. Merginai atvykus į 18 kamerą, kur sėdėjo vaikinas, kameros draugai pranešė, kad ji atvyko per vėlai – vaikinas nuteistas mirties bausme ir jau nušautas. Mergina pasikorė čia pat kameroje iš gėdos ir didžiulių emocijų. Nuo to laiko kalėjimą persekioja – girdisi nepaaiškinami garsai, be jokios priežasties sugenda elektros jungikliai, mobilieji telefonai kraunasi savaime, sunkios kalėjimo kameros durys užsitrenkia stipriu trenksmu... Neretai Baltoji ponia pasirodo ir kaip ryški šviesa visiškai tamsiame koridoriuje arba kaip ledinis prisilietimas karštą vasaros dieną. Šią baltąją ponią yra sutikęs kone kiekvienas čia atlikęs bausmę ar budėjęs sargybos pareigose. Žinoma, sovietmečiu tokie reiškiniai buvo neigti.

Latvijai atgavus nepriklausomybę šiuo pastatu iki 1997 m. naudojosi atkurtos Latvijos ginkluotosios pajėgos. Tuo metu sargybos viršininku buvo kapitonas leitenantas Aivars Feldmanis, matęs ir Baltąją ponią. Jis pasakoja apie mergelę ilgais raudonais plaukais, supintais į storą kasą, kuri pasirodo su balta suknele. Kad išvengtų keistų reiškinių, gvardijos viršininkas pasikvietė Karostos stačiatikių katedros kunigą. Jis čia atvyko su keliais litrais šventinto vandens ir smilkalų dubenimis. Baķuška visą dieną praleido kalėjime melsdamasis, pašventindamas kiekvieną kamerą, kiekvieną kambarį. Ant tam tikrų sienų buvo piešiami šventi simboliai, siekiant atbaidyti dvasias. Tai padėjo du mėnesius. Tada Baltoji ponia grįžo ir gyvena čia iki šiol.

Pasakotojas: Gunārs Silakaktiņš; Šią istoriją užrašė: Monta Krafte

Susijusios vietos

Karostos karinis kalėjimas

Liepojos Karostos kalėjimas yra vienintelis karinis kalėjimas Europoje, atviras turistams. Pastatytas apie 1900 m. ligoninės reikmėms, pastatas niekada nebuvo naudojamas pagal pradinę paskirtį. Statinys buvo perskirtas kaip vieta laikinoms drausminėms nuobaudoms atlikti ir buvo naudojamas iki 1997 m.

Keitėsi galios, tačiau įstaigos paskirtis liko ta pati – apgyvendinti kalinius, tarp jų revoliucionierius, Rusijos caro armijos jūrininkus ir puskarininkius, vokiečių dezertyrus, Stalino laikų žmonių priešus, sovietų ir latvių armijų karius. Karostos kalėjimas šiuo metu atviras lankytojams, čia vyksta ekskursijos su gidu. Ekskursijos parodo kalėjimą, o lankytojai gali susipažinti su jo istorija, apžiūrėti kalėjimą ir bausmės kameras bei išgirsti įdomių ir net vaiduokliškų pasakojimų apie gyvenimą kalėjime. Drąsesnės sielos turi galimybę žaisti realybės žaidimą „Už grotų“ arba bandyti išeiti iš uždarų patalpų. O tie, kurie nepažįsta baimės, gali nakvoti kalėjimo kameroje. Karostos kalėjime veikia Karostos lankytojų centras, sovietmečio bufetas, suvenyrų parduotuvė. Gido paslaugos teikiamos visoje Karostoje.