Daugpilio Vienybės tilto užėmimas 1941 m. birželio 26 d.

Puolimui Daugpilio kryptimi vadovavo generolo Eriko von Mansteino 56-ojo motorizuotojo korpuso 8-oji tankų divizija, vadovaujama generolo majoro Eriko Brandenbergerio. 10-asis tankų pulkas žygiavo avangarde. Daugpilyje buvo du tiltai, kurių vokiečiams reikėjo atakai tęsti: Vienybės tiltas ir Geležinkelio tiltas, ir buvo svarbu užimti nė vieno iš jų nepažeisto, o geriausia – abu. Iš pradžių buvo planuojama užimti tiltus padedant desantininkų daliniui „Brandenburger“. „Brandenburger“ buvo specialiųjų užduočių dalinys, pavaldus Vokietijos ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos direkcijai, kurio užduotis buvo užimti ypač svarbius objektus. Oficialus jo pavadinimas 1941 m. birželį buvo 800-asis specialiųjų užduočių mokymo pulkas „Brandenburg“ (Lehrregiment Brandenburg zb V. 800), pavadintas pagal jo bazę į vakarus nuo Berlyno. Peržiūrėjus Daugpilio tiltų žvalgybos duomenis iš oro, buvo nuspręsta juos užimti iš žemės.

Užduotis užimti tiltus ir užkirsti kelią jų sprogimui buvo pavesta pulko 8-osios kuopos 1-ajam puolimo būriui, vadovaujamam pirmojo leitenanto Hanso Wolframo Knākso. Puolimo būrį sustiprino sunkiųjų kulkosvaidžių skyrius (dviem kulkosvaidžiais) ir vienas 81 mm minosvaidis. Iš viso karininkas, šeši puskarininkiai, 41 kareivis. Puolimo būrys buvo padalintas į dvi grupes. Feldvebelio Ersto Prochaskos grupė su dviem pėstininkų skyriais, taip pat kulkosvaidžių skyriumi ir minosvaidžiu turėjo užimti Vienybės tiltą. Antrosios grupės užduotis buvo užimti geležinkelio tiltą. Norint pasiekti staigmeną, buvo panaudoti trys užgrobti sovietų sunkvežimiai ir Raudonosios armijos uniformos, kurių neužteko visiems, todėl operacijai teko panaudoti vieną vokiečių sunkvežimį ir iš dalies užmaskuoti kareivius. Smūginio būrio vadas Knāksas važiavo priekiniame sunkvežimyje ir apsimetė sužeistu. Abi Brandenburgo grupės pradėjo puolimą 06:10 Berlyno laiku. Pagal planą, už abiejų grupių, su dešimties minučių pertrauka, prie geležinkelio tilto jojo 8-osios tankų divizijos 10-ojo tankų pulko 1-asis batalionas, o prie Vienybės tilto – 2-asis batalionas. Kartu su tankais buvo ir motorizuotieji pėstininkai.

Abiejų grupių sunkvežimiai kolona be incidentų pasiekė abu tiltus. Tiltą saugojo nemažas būrys sovietų kareivių, kurie atliko paskutinius pasiruošimus tilto sprogdinimui. Ant tilto kas 10 metrų buvo išdėstyti dvigubi stulpai, iš viso tilte buvo 60–80 žmonių. Šiauriniame krante, kranto šlaite, abiejose tilto priekinio įtvirtinimo pusėse 200 metrų ilgio ruože, vieno–dviejų metrų atstumu, buvo įrengtos šaulių būrių pozicijos, kulkosvaidžių šaudymo vietos su sunkiaisiais kulkosvaidžiais, lengvaisiais kulkosvaidžiais, prieštankiniais šautuvais ir automatiniais šautuvais su optiniais taikikliais. Krante – dvi prieštankinių pabūklų pozicijos. Namuose abiejose tilto priekinio įtvirtinimo pusėse ir gretimose gatvėse – šauliai su šautuvais, lengvaisiais ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais.

Pirmosios grupės ataka prieš geležinkelio tiltą buvo nesėkminga, nes dalis tilto buvo susprogdinta. Visos operacijos sėkmė priklausė nuo Vienybės tilto užėmimo. Pirmasis sunkvežimis, kuriame važiavo vyresnysis leitenantas Knāksas ir feldvebelis Prohaska, kerta tiltą ir pasiekia įtvirtinimus šiaurės rytiniame krante. Sunkvežimis sukelia įtarimą ir patenka į sovietų šautuvų bei kulkosvaidžių ugnį. Kareiviai iššoka iš sunkvežimio ir, naudodami rankines granatas bei automatus, priverčia Raudonosios armijos kareivius sumažinti ugnies intensyvumą. Ši grupė įrengia placdarmą kitame krante. Feldvebelis Prohaska su keliais diversantais užima pirmąjį namą į rytus nuo tilto ir iš pirmojo aukšto apsaugo įrengiamą placdarmą. Du priekinės grupės kareiviai perbėga tiltą ir bando nukirpti sprogmenis jungiančius laidus, vienas iš jų yra sunkiai sužeistas. Šiuo metu jungtinio puolimo būrio vadas vyresnysis leitenantas Knāksas patenka į kulkosvaidžių ugnį. Feldvebelis Prohaska perima šiaurės rytinio placdarmo vadovavimą. Po aštuonių minučių atvyksta valymo grupė iš 10-ojo tankų pulko 2-ojo bataliono ir 8-ojo motorizuotojo pėstininkų pulko 1-osios kuopos kareiviai.

Vokiečių dalinys, pralaužęs tiltą, dar dvi valandas buvo smarkiai apšaudytas tiek iš sovietų, tiek iš vokiečių pusių. Sužeistuosius reikėjo nuvežti į namą, kuris buvo užimtas pačioje pradžioje, ir šį namą periodiškai apšaudydavo vokiečių tankai. Pirmajam sunkvežimiui kirtus tiltą, kiti trys sunkvežimiai pietvakariniame krante, netoli Gryvos įtvirtinimų, išmetė diversantus. Kulkosvaidžių ir minosvaidžių daliniai nedelsdami užėmė pozicijas. Kapralo Pilsos dalinys sunaikino tilto sargybą ir užėmė sprogdinimo postą netoliese esančiame name į vakarus nuo pietvakarinio tilto įtvirtinimo. 10-ojo tankų pulko 2-ajam batalionui suvienijus pajėgas, puskarininkis Pilsa puolė Gryvos ruožą, kad išplėstų tilto galą savo krante, o iš pagrindinio tanko nukreipė ugnį į priešo snaiperių pozicijas Vienybės name ir gretimuose pastatuose, kad įtvirtintų tilto galą šiaurės rytiniame krante. Tuo tarpu du kapralo Šlauso kulkosvaidžių skyriaus kulkosvaidžiai, iš pozicijos, esančios už 100 metrų į vakarus nuo Pilso užimto tilto priekinio įtvirtinimo, atliko kryžminę ugnį, kad neleistų sovietų pastiprinimams pasiekti priekinės grupės pozicijų Vienybės tilto šiaurės rytiniame gale.

Dėl pulkininko leitenanto Knākso jungtinio puolimo būrio veiksmų vokiečiams 7:30 val. pavyko užimti nepažeistą Vienybės tiltą per Dauguvą, o 8:30 val. atvykus 8-osios tankų divizijos tankams, jie taip pat užėmė teritoriją aplink geležinkelio tiltą. Raudonosios armijos kareiviai iš dalies susprogdino geležinkelio tiltą, tačiau dėl tankų ir Knākso puolimo būrio veiksmų jo visiškai sunaikinti nepavyko; tiltas buvo šiek tiek apgadintas ir vėliau greitai suremontuotas. 10:30 val. šiaurės rytiniame Dauguvos krante jau buvo du tankų batalionai: 8-asis motociklų batalionas, 8-ojo motorizuotojo pėstininkų pulko 1-asis batalionas ir 29-ojo pėstininkų pulko 2-asis batalionas. Tik 16:30 val. Raudonosios armijos daliniai pradėjo nesėkmingus bandymus atsiimti Daugpilį.

Smogiamųjų pajėgų nuostoliai: vienas žuvo, jungtinių smūginių pajėgų vadas leitenantas Knāksas; penki sunkiai sužeisti, vienas iš jų – divizijos vadas kapralas Langenhansas; šeši lengvai sužeisti, vienas iš jų – divizijos vadas kapralas Pilsas. Leitenanto Knākso vardas išgraviruotas Daugpilio vokiečių brolių kapinėse.