Latgalos pasienio apsauga pulkininko Liudviko Bolšteino valdymo laikais (1935–1940 m.)
1935–1940 m., vadovaujant pulkininkui Ludwigui Bolsteinui, iškiliam vadui ir patriotiškai nusiteikusiam lyderiui, pasienio apsauga klestėjo – buvo pastatyti nauji pasienio apsaugos pastatai, kuriuose gyveno ir jų šeimos.
1935–1940 m., vadovaujant pulkininkui Ludwigui Bolsteinui, iškiliam vadui ir patriotiniam lyderiui, pasienio apsauga klestėjo – buvo pastatyti nauji pasienio apsaugos pastatai, kuriuose gyveno ir jų šeimos. Pastatai buvo patvarūs ir gražiai įrengti, dažnai su sodais ir medelynais. Bolsteino laikais pasieniečiai aktyviai dalyvavo vietos bendruomenės kultūriniame ir sportiniame gyvenime, organizavo įvairius renginius, statė stadionus, taip pat įkūrė kelias mokyklas. Iškiliojo pulkininko vadovavimo metu pasieniečių kokybė ir profesinis mokymas pasiekė aukštą lygį. Pasieniečių kultūrinė veikla apėmė bendruomenės centrų statybą Asūnėje, Šķaunėje, Krivandoje, Goliševe ir Kācenyje. Šiuose bendruomenės centruose buvo įrengtas elektrinis apšvietimas, o renginių salėse – kino projektoriai ir pianinai.
Pasienio apsaugos vadovybė taip pat įsteigė tris pradines mokyklas Indroje, Zilupėje ir Rītūpėje, kuriose buvo mokomasi pasieniečių ir vietos gyventojų vaikai. Pasieniečiai organizavo sporto šventes, miško dienas, žiemos slidinėjimo varžybas ir koncertus, nes batalionai turėjo ir styginių orkestrus. 1928 m. buvo įkurtas Pasienio apsaugos sporto klubas, kuris skatino sportinę veiklą tiek tarp pasieniečių, tiek tarp vietos jaunimo.
Krivandoje, buvusio sargybos kordono vietoje, pasieniečių gyvenamųjų patalpų nebėra – jas sudegino partizanai, o iš gražios liaudies salės, gausios sienų ir lubų tapyba, išlikę tik akmeniniai laiptai ir pamatai, tačiau išsaugoti keli kiti pastatai, įskaitant pasieniečių parduotuvės pastatą, arklides, gyvenamuosius pastatus. Remiantis pasieniečio Arvydo Kurcenbaumo žmonos Lidijos pasakojimu, galime sukurti ryškų to meto pasieniečių gyvenimo vaizdą.
Pateikiame Kurtzenbaumo pasakojimo fragmentą: apie sodinukų ir vaismedžių auginimą, apie styginių orkestrą, balius, renginius, į kuriuos susirinko daug žmonių iš apylinkių, apie mokyklos ir stadiono statybą Zilupėje.
Pasieniečiai draugiškai gyveno su vietos gyventojais, keli iš jų vedė vietines merginas, su Arvyda susipažinome 1940 m., susituokėme birželio 16 d., tomis dienomis jau buvo paskelbta karo padėtis, bet Arvyda buvo paleistas 2 valandoms ir mes susituokėme bažnyčioje, susėdome prie stalo. Pasieniečių kordonai buvo labai gražiai papuošti, tvarkingi ir švarūs, su gėlėmis ir dekoratyviniais krūmais, su tvirtais pastatais. Krivandos sargybos poste arba kordone buvo gražūs Liaudies namai su sienų ir lubų paveikslais, gražiais laiptais, rožių lysvėmis ir šiltnamiais. Jie augino vaismedžių ir krūmų sodinukus, taip pat daržoves, pavyzdžiui, pomidorų daigus, ne tik sau, bet ir noriai atiduodavo juos vietos ūkiams. Pasieniečiai organizavo kalėdinius renginius su papuoštomis eglutėmis ir saldainių dalijimu, balius su styginių orkestru, kur susirinkdavo daug žmonių, net iš Zilupės ir Ludzos, statė mokyklas, gražią mokyklą Zilupėje ir stadionus, organizavo sporto žaidimus, vaidino teatrą. Kordone taip pat buvo pastatyti gražūs gyvenamieji pastatai ir pasienio sargybos parduotuvė, kur buvo galima gauti visko, įskaitant dešreles ir sūrius, indus, drabužius, audinius – juos pardavinėjo visiems. Arklidėje laikė prižiūrėtus arklius, jais jodinėjo, bet taip pat naudojo dviračius, o žiemą – slides. Pasienio sargybos žmonoms organizavo namų ūkio kursus, galėjo atvykti ir vietinės žmonos – mokė jas gaminti maistą, kepti pyragus, ruošti žiemos atsargas. Vietiniams gyventojams, kaip visada pasienyje, buvo savi apribojimai, bet visi gyveno draugiškai, pasieniečiai daug padėjo ir daug nuveikė pasienio ruože.
Liudvigas Bolšteinas buvo vienas iškiliausių Latvijos pasienio apsaugos vadovų, kurio likimas glaudžiai susijęs su Latvijos nepriklausomybės žlugimu 1940 m. Paskutinės jo laiško eilutės atskleidžia gilų lojalumą tėvynei: „Mes, latviai, pasistatėme sau naują didingą pastatą – savo valstybę. Užsienio jėga nori priversti mus patiems jį nugriauti. Aš negaliu dalyvauti.“
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Valstybės sienos apsaugos muziejus
Muziejus įsikūręs Latvijos valstybės sienos apsaugos kolegijos patalpose Rėzeknėje.
Muziejuje veikia Sienos apsaugos istorijos tyrimų skyriaus ekspozicija, supažindinanti su Latvijos sienos apsaugos istorijos chronologija nuo 1919 m. iki šių laikų. Surinkti daiktai ir nuotraukos pasakoja apie Latvijos pasieniečių tarnybą ir kasdienį gyvenimą nuo 1919 m. iki 1940 m. Taip pat atskleidžiamas tragiškas pasieniečių likimas po 1940 m. šalies okupacijos. Tuo metu pasieniečiai kartu su savo artimaisiais buvo vieni pirmųjų represuotų asmenų.
Muziejuje eksponuojami daiktai, susiję su atkurtos Sienos apsaugos tarnybos veikla po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo: uniformos, ekipuotė, apdovanojimai ir skiriamieji ženklai, kurie laikui bėgant buvo nuolat tobulinami ir keitėsi.
Neatsiejama ekskursijos dalis – apsilankymas Kinologijos centre, kur galima stebėti dresuojamų tarnybinių šunų pasirodymus.
Apsilankymui būtina išankstinė registracija.
Latvijos (Latgalos) rytinės sienos kelias istorijos entuziastams
Šiais laikais, naudojant modernias technologijas, sienų stebėjimas atrodo gana paprastas, tačiau prieš šimtą metų pasieniečiai susidūrė su visiškai kitokiais iššūkiais. Anuomet žmonės, siekdami užtikrinti šalies saugumą, rėmėsi tik savo gebėjimais, patirtimi ir bendradarbiavimu su kolegomis. Sienos buvo ilgos ir dažnai sunkiai pasiekiamos, ypač pasienio ruožuose, tokiuose kaip Ludzos kraštas. Sąlygos taip pat buvo sunkesnės – miškai, pelkės, oro sąlygos reikalavo ne tik fizinės ištvermės, bet ir didelės drąsos bei atsakomybės. Keliaudami maršrutu įsivaizduokite, kaip pasieniečiai atliko savo pareigas pirmosios nepriklausomos valstybės laikais, koks ilgas atrodo šis ruožas, palyginti.
Maršrutas driekiasi Latvijos ir Rusijos siena, maršruto ilgis – 50,13 km. Reikalingas leidimas, daugiau informacijos rasite ČIA . Dėmesio – važiuodami maršrutu atkreipkite dėmesį, kad miško keliais gali būti sunku pravažiuoti, rekomenduojama važiuoti sausu oru, geriausia – keturiais ratais varomu automobiliu.
Maršrutas „Google“ žemėlapiuose ČIA .
Pasienio regionai visada turėjo savo unikalią dinamiką. Viena vertus, gyvenimas juose laikomas pernelyg rizikingu dėl įvairių saugumo iššūkių. Kita vertus, būtent pasienio apsaugos tarnybos ir kitos valstybinės struktūros dažnai prisideda prie šių vietovių plėtros, kurdamos stabilias bendruomenes.
Šiandien situacija panaši – nepaisant įvairių sunkumų, žmonės toliau gyvena, kuria ūkius, plėtoja verslą, ką matote maršruto metu.
Buvęs pasienio apsaugos postas , postas ir atminimo lenta Līdumniekų sargybos vietoje. Maršruto kūrimo metu (2025 m.) teksto ant atminimo lentos nematyti (Jaski, Līdumniekų valsčius, Ludzos savivaldybė; GPS: 56.60984, 27.95299)
Regioninis istorinis lobynas Līdumniekiuose. Unikali Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio liudijimų kolekcija, papildyta įdomiu pasakojimu. Paroda atidaryta 2004 m. ir vis dar atnaujinama (Tautas g. 2, Līdumnieki, Līdumniekų valsčius, Ludzos savivaldybė; GPS: 56.59372, 27.99007)
Krivandos užtvaros teritorija. Išsaugota parduotuvė, pasienio sargybos rezidencija ir ūkiniai pastatai (Krivanda, Līdumniekų valsčius, Ludzos raj.; GPS: 56.53888, 28.05582).
Buvęs pasienio apsaugos postas , postas ir atminimo lenta Minini kordono vietoje. Zilupės pasienio apsaugos bataliono 2-osios kuopos Minini kordonas egzistavo iki 1940 m., kai buvo išformuotas ir įvyko masiniai areštai. Kiekmet spalio 9 d. šioje vietoje rengiami minėjimo renginiai (Minini, Līdumnieku valsčius, Ludzos raj.; 56.510338, 28.090199).
Paminklas Mozulių mūšyje žuvusiems. Atminimo vieta Zilupės upės pakrantėje skirta 1944 m. Mozulių mūšyje žuvusiems Kārlio Aperāto dalinio kovotojams. Dauguvos vanagų Rėzeknės skyriaus iniciatyva 1994 m. čia pastatytas baltas atminimo kryžius, o 2003 m. atidengtas paminklas su užrašu. Kiekmet liepos 16 d. čia vyksta atminimo renginys (Minini, Līdumnieku valsčius, Ludzos savivaldybė; GPS: 56.509046, 28.091996)
Zilezers – šiek tiek nukrypus nuo maršruto Rusijos sienos link, galima pamatyti Zilezers. Zilezers yra ežeras Latvijos ir Rusijos pasienyje. Jis įsikūręs Zilupės lygumoje, Mudavos žemumoje, Līdumniekų valsčiuje, Ludzos savivaldybėje, ir Krasnogorodsko rajone, Pskovo srityje, Rusijoje; iš bendro 2,18 km² ploto 0,98 km² yra Latvijos teritorijoje. Latvijoje ežeras buvo vadinamas Zilezers, Rusijoje jo pavadinimas – Синее озеро. Kelias iki ežero gali būti sunkiai pravažiuojamas (Vidri, Līdumniekų valsčius, Ludzos savivaldybė; GPS: 56.510139, 28.124173
Akmuo „Žemės akis“. Akmuo yra unikalus savo mineralogine sudėtimi, nes yra susidaręs kaip kvarco monokristalas. Tokių didelių monokristalų riedulių Latvijoje nebuvo užfiksuota. Akmuo yra privačioje žemėje, todėl aplankyti šį objektą galima tik lydint savininkui, iš anksto užsiregistravus telefonu (tel.: 27056496; Fedorkai, Brigių valsčius, Ludzos savivaldybė; GPS: 56.468278, 28.136083).
Opulių šventasis šaltinis. Šventas šaltinis ir maldos vieta, žmonių įrengta mažo balto kaimo keliuko, apsupto miškų, pakraštyje. Pasak liaudies pasakojimų, šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių (Brigių valsčius, Ludzos rajonas; GPS: 56.42426, 28.15946)
Zilupe. Pačiame miesto centre, sankryžoje priešais gražų ir modernų miesto parką, aiškiai matomas dviejų aukštų raudonų plytų pastatas su baltomis langų angomis. Jis išgyveno karo laikų gaisrus ir anksčiau tarnavo kaip kareivinės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia taip pat buvo dislokuota pasienio apsaugos brigada.
Salvelinkių koplyčia. Savelinkių koplyčia yra nacionalinės svarbos kultūros paminklas, populiari maldos vieta. Visas interjeras yra žavus, nes jame slypi epochos dvasia ir daugelio amžininkų paslaptys. Ypač neįprasti yra altoriai, papuošti baroko drožiniais, sukurtais tik peiliu (Kalnų g. 9, Zilupė, Ludzos savivaldybė; GPS: 56.39013, 28.13668)
Buvęs pasienio apsaugos postas, postas ir atminimo lenta Zilupės kordono vietoje (Savelinkiai, Zaļesjės valsčius, Ludzos savivaldybė; 56.388999, 28.137024).
