Atsiminimai apie kovas dėl Lietuvos laisvės kovas
Povilas Plechavičius – Lietuvos kariuomenės generolas, pagarsėjęs kovomis prieš bolševikus ir bermontininkus. 1918-07-25 iš Rusijos grįžęs į Lietuvą, P. Plechavičius apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikų ir bermontininkų pajėgas, su kuriais kovojo Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse.
Visame krašte nebuvo tvarkos. Besikurianti Lietuvos valdžia neturėjo jokio iždo. Padėtis pablogėjo, kada vokiečiai pradėjo trauktis iš Lietuvos. Bolševikų kariuomenė brovėsi į kraštą.
1918 m. rudenį su broliu Aleksandru grįžau į tėviškę — į Žemaitiją. Pamatęs tėvynę pavojuje, tuojau pradėjau organizuoti savo kariuomenę. Darbas buvo sunkus ir pavojingas. Banditų gaujos plėšė ūkininkus, terorizavo žmones. Kova prieš juos prasidėjo prie Židikų. Tai buvo maži partizanų susirėmimai, nes dar neturėjome nei kareivių nei ginklų. Pirmieji ginklai buvo pačių savanorių atnešti. Dalis buvo nupirkta iš vokiečių.
Su broliu Aleksandru nuvykau į Liepoją prašyti iš vokiečių generolo von der Goltz’o medžiaginės paramos. Generolas davė mums septynis kareivius ir apie tiek pat šautuvų. Gavę tokią paramą, pasijutome drąsesni. Įsitvirtinome Skuode ir ten suorganizavome pirmąją komendantūrą.
Užimant Sedą, buvo atkaklių kautynių, nes išvaryti bolševikai vėl grįžo. Vėl kreipiausi į vokiečius, prašydamas paramos. Jie iš Liepojos atsiuntė vieną artilerijos bateriją ir daugiau šautuvų. Anksti rytą puolėm priešą. Krito daug bolševikų. Keliolika mūsų buvo sužeisti. Vokiečiai grįžo į Liepoją. Tą pat vidunaktį puolė iš Mažeikių atvykę bolševikai, bet jie gavo didelį smūgį. Komendantūrą perkėliau į atgautą Sedą.
Su centru, t.y. su vyriausybe, nebuvo jokių ryšių. Paskelbiau atsišaukimą, kviesdamas savanorius į kovą prieš bolševikus. Jaunieji vyrai entuziastiškai atsiliepė į šaukimą. Dabar jau prasidėjo didesni susirėmimai su bolševikais ir banditais. Bolševikai buvo išvaryti iš Telšių ir Mažeikių. Mažeikių komendantu paskyriau savo brolį Aleksandrą Plechavičių. Bet jis buvo iš ten greit iškeltas ir paskirtas komendantu Utenoje, kur ėjo kautynės su bolševikais.
Apie 1919 m. vasario 16 dieną buvo išvalytas jau didelis rajonas. Labai džiaugsmingai, su paradu ir dūdų orkestru atšventėm Vasario 16 dieną — Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimą. Dalyviai verkė iš džiaugsmo.
Savanoriai entuziastiškai ėjo būriais. Jų ateidavo daugiau, negu galėjom priimti. Vienas batalionas buvo pasiųstas Vyriausio Štabo žinion.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Buvusi karo komendantūra, generolo P. Plechavičiaus memorialinė lenta
Netoli Mažeikių geležinkelio stoties stovi buvusios Mažeikių karo komendantūros pastatas.
Keraminių plytų mūro, istorizmo stiliaus pastatas yra susijęs su 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu. Šiame pastate veikė karo komendantūra, kurioje dirbo generolas leitenantas Povilas Plechavičius (1890-1973), 1919 m. buvęs Sedos - Mažeikių karo komendantas, o nuo 1921 m. pulko vadas, 1927-1929 m. Lietuvos kariuomenės vyr. štabo viršininkas.
Generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamiems Mažeikių miesto ir apskrities komendantūros kariams teko aktyviai gintis nuo bermontininkų. Suvokdamas puldinėjimų rimtumą, P. Plechavičius 1919 m. spalio 30 d. specialiu įsakymu kreipėsi į komendantūros kareivius tokiais žodžiais: „Kareiviai Mažeikių komendantūros! Atminkite mūsų kovas, kurias mes laimėjome su mūsų priešais sausio ir kitų mėnesių. Nenusiminkit ir atminkit, kad nežūsite, kol aš su jumis. Mušėme priešą, kada jis buvo šimtą kartu stipresnis už mus, ir dabar sumušime tas bandas, kurios nori pasmaugti mūsų Tėvynę!". Dėl nesibaigiančių bermontininkų puldinėjimų komendantūra 1919 m. lapkričio 4 d. buvo priversta persikelti į Sedą.
Ant vieno iš pastato fasadų pakabinta memorialinė lenta su P. Plechavičiaus portretu.
Sedos vandens malūnas
Sedos mieste, ant netoli Varduvos upės esančio malūno sienos galima išvysti lentelę, pasakojančią apie Sedos komendantūrą.
Sedos komendantūra buvo įkurta 1918-12-10 Povilo Plechavičiaus – Lietuvos kariuomenės generolo, pagarsėjusio kovomis prieš bolševikus ir bermontininkus. Kiek anksčiau, 1918-07-25 iš Rusijos grįžęs į Lietuvą, P. Plechavičius apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikų ir bermontininkų pajėgas, su kuriais kovojo Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse.
P. Plechavičiaus vadovavo 1926 m. gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje, per kurį į valdžią atėjo prezidentas Antanas Smetona. Nuo 1927 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininku.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, P. Plechavičius pasitraukė į Vokietiją, tačiau 1941 m. sugrįžo į Lietuvą. 1944 m. P. Plechavičius įkurė Vietinę rinktinę - lietuvių savanorių karinį junginį kovai su sovietiniais partizanais ir Armijos Krajovos kovotojais Lietuvoje.
Naciams panaikinus Vietinę rinktinę P. Plechavičius buvo suimtas ir išsiųstas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau išvežtas į dabartinį Gdanską, paskui į Klaipėdą. Artėjant SSRS kariuomenei pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nors tiksliai nežinoma, kur būtent Sedoje yra buvusi komendantūra, 2019 m. atminimo lentai vieta buvo pasirinkta prie pulkininko Aleksandro Plechavičiaus, Povilo brolio malūno sienos.
Gen. P. Plechavičiaus gimtinės vieta
Bukančių kaime, Mažeikių rajone pievelėje prie nedidelės kūdros stovi paminklinis akmuo. Šis akmuo žymi Lietuvos kariuomenės generolo Povilo Plechavičiaus gimtinės vietą.
Povilas Plechavičius buvo Lietuvos kariuomenės generolas, pagarsėjęs kovomis prieš bolševikus ir bermontininkus. P. Plechavičius Žemaitijoje organizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikų ir bermontininkų pajėgas, su kuriais kovojo Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse. Jis vadovavo 1926 m. gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje, per kurį į valdžią atėjo prezidentas Antanas Smetona. Nuo 1927 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininku. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, P. Plechavičius pasitraukė į Vokietiją, tačiau 1941 m. sugrįžo į Lietuvą. 1944 m. P. Plechavičius įkūrė Vietinę rinktinę - lietuvių savanorių karinį junginį kovai su sovietiniais partizanais ir Armijos Krajovos kovotojais Lietuvoje.
Gimtosios generolo sodybos nėra likę nė ženklo, tačiau netoli paminklinio akmens yra pastatytas informacinis stendas lietuvių ir anglų kalbomis. Nuo pagrindinio kelio iki šios vietos veda informaciniai kelio ženklai.
