Lūšės mūšis: dvylikos sukilėlių pergalė prieš sovietų traukinį
1941 m. birželio 24 d. Mažeikių apskrities Lūšės stotyje nedidelis lietuvių sukilėlių būrys nuginklavo sovietų karių ešeloną ir išlaisvino į Sibirą vežamus lietuvius bei latvių šeimas - tai tapo vienu iš unikalių 1941 m. Birželio sukilimo epizodų.
"Belaisviai labai susinervino, pamatę, kad juos nelaisvėn paėmė tik 12 vyrų," - pasakoja liudininkai apie drąsią Lūšės sukilėlių operaciją. Sukilėliai, vadovaujami atsargos leitenanto Henriko Adamkavičiaus, sužinoję apie grįžtantį sovietų traukinį su suimtaisiais, ryžosi juos išlaisvinti. Jie išardė geležinkelio bėgius, o kai traukinys nuvirto, atidengė ugnį. Traukinyje buvo 3 politiniai vadovai, 2 laivyno karininkai su dešimčia jūrininkų, 5 sausumos karininkai su 40 kareivių. Stoties viršininkas Vincas Blažaitis, nors ir sužeistas, pasakė belaisviams: "Už sukilėlių areštavimą ir vežimą nužudyti, jie galėtų būti sušaudyti, tačiau lietuviai brangina žmogaus gyvybę ir to nedarys." "Kaip prisimena Jono Griciaus sūnus Petras Gricius, gyvenantis Mažeikiuose, 1951 m. visi [mūšio dalyviai] vėl buvo suimti ir karinio tribunolo nuteisti po 25 m. lagerio," - liudija istoriniai šaltiniai apie sukilėlių likimus sovietmečiu.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paminklinis akmuo Lūšėje
Prie Lūšės geležinkelio pervažos stovi paminklinis akmuo, skirtas atminti 1941 m. birželio 24 d. įvykius, kai sukilėliai sustabdė sovietų kariuomenės traukinį ir išlaisvino į Sibirą tremiamus latvius.
1941 m. birželio sukilimas Mažeikių krašte prasidėjo dar prieš pasirodant vokiečiams – birželio 22 d., nors vokiečių kariai į šį regioną atvyko tik liepos 3 d. Sukilėliai per šį laiką rūpinosi vietos turto apsauga ir priešinosi sovietų valdžios atstovams bei Raudonosios armijos kariams. Birželio 22 d. Lūšėje susibūrė septynių kovotojų būrys, kuris savo būstinę papuošė vainikais, iškėlė trispalvę ir prisijungė prie Pikelių partizanų, padėdamas neutralizuoti sovietų sargybą. Po šio susirėmimo jie perėmė du lengvuosius ir vieną sunkųjį kulkosvaidį, nors per susidūrimą buvo sužeisti du Lūšės kovotojai.
Birželio 24-osios rytą į Lūšę atvyko traukinys iš Mažeikių, kuriuo kartu atvyko ir sovietų kariuomenės atstovai. Jie nuplėšė sukilėlių iškeltą vėliavą, o vietinė komjaunuolė Zubavičiūtė informavo sovietus apie aktualius įvykius.
Po šios žinios buvo suimti pasienio policininkas Vincas Dubickas ir stoties viršininkas Vincas Blažaitis ir nugabenti į Liepoją. Tačiau pakeliui į Priekulės stotį latviai perspėjo apie artėjančius vokiečių dalinius, ir traukinys buvo priverstas sugrįžti į Lūšę. Apie tai informuoti sukilėliai, vadovaujami atsargos leitenanto Henriko Adamkevičiaus, kartu su Židikių sukilėliais išardė geležinkelio bėgius. Kai traukinys nulėkė nuo bėgių, sukilėliai jį apšaudė, o netrukus rusų karininkas pasidavė, iškeldamas baltą vėliavą. Susirėmimo metu žuvo 16 sovietų karių, 8 buvo sužeisti, o sukilėliai neteko V. Dubicko ir K. Statkaus.
Dabar įvykio vietoje galima išvysti lauko akmenį su pavaizduotais bėgiais ir pasakojimu apie šį istorinį įvykį.
