Istoriniai įrodymai Līči – Laņģi skardžiuose

„Raudonasis molio dirvožemis, plytos, 400 milijonų metų senumo šarvuočiai, uolėtas miestas, kurio smiltainio sienos atskleidžia visą Latvijos istoriją, apaugę namų pamatai – vietoje, kur kadaise rinkdavosi prieškario Latvijos elitas. Ir visa tai Liepos valsčiuje, Priekulių rajone, už nepatrauklių sovietmečio blokinių namų, pro kuriuos gamtos mylėtojai, raukydami nosis, vaikšto.“
(..) Aivaras žino beveik viską apie „Lodę“, plytas ir Liepą. Jis gimė Liepoje, o visa jo šeimos istorija susijusi su „Lodės“ fabriku, kuriame jis įsidarbino 1977 m., vos baigęs vidurinę mokyklą, ir vis dar dirba. Kaip ir jo tėvas, Aivaras toliau tyrinėja parapijos istoriją, ypač daug dėmesio skirdamas plytų gamybos istorijai, kuri tapo didžiausia jo gyvenimo aistra.
(..) 1973 m., įsteigus Gaujos nacionalinį parką, valstybės saugoma tapo ne tik kilometro ilgio smiltainio siena [Līčių – Langi uolos], bet ir ant jos esantys užrašai. (..)
Alternatyvią istoriją atskleidžia įbrėžimai uolų sienose: vieni aiškūs, kitų neįmanoma iššifruoti. (..)
„Krylovas 1942.“ Aivaras apie šį užrašą žino tiek. „Vokiečių okupacijos metu rusų karo belaisviai buvo sumesti į valstiečių namus, tad supratau, kad vienas iš jų subraižė užrašą. Pagalvojau – na, vis dėlto režimas nebuvo toks griežtas, jei kaliniai galėjo pasivaikščioti. Vėliau sužinojau, kad tuo metu „Lejas Lodēs“ buvo karo belaisvių stovykla. Bajoras, vardu Krylovas, buvo kilęs iš gruzinų bajorų šeimos ir dirbo vokiečiams vertėju. Jis buvo privilegijuotas ir draugavo su „Kalna Lodēs“ savininku. Kai 1942 m. Liepoje buvo sušaudytas vokiečių karininkas, karo belaisvių stovykla buvo perkelta į Valką.“ (..) „1909 m. K. Maizītis.“ Aivaras teigia, kad jaunystėje čia autografą paliko Lačplėšio ordino kavalierius Kārlis Maizītis, žuvęs Pinkių mūšyje 1919 m. ir palaidotas Liepos kapinėse.
(..) Vienas užrašas Aivarui Vilniui atrodo ypač reikšmingas. Tvarkingu rašysena didelėmis raidėmis užrašytas „Uguņi“, o šalia – data: 1949 m. birželio 19 d. Galima nujausti, kad šis, skirtingai nei kiti, nebuvo padarytas šiaip sau. „Kovas buvo evakuacijos metas, o birželis – baigimo metas. Šioje pusėje nėra tokio namo pavadinimo ar pavardės. Pripažįstu, kad po karo „Uguņi“ buvo grupė kovingai nusiteikusių jaunuolių. Žinoma, tai tik fantazija šia tema, nes nėra jokių įrodymų.“
(..) Stipriai lyja, įklimpstame molyje, bet nepasiduodame – lėtai keldami į molį įklimpusias kojas, brendame toliau. „Visi pasaulio paleontologai žino „Lodės“ molio karjerą“, – pradeda Aivaras. 1970 metų pavasarį geologas Visvaldis Kuršas molio karjere aptiko devono žuvų fosilijų. Tai buvo ištisos kapinės. Radinio unikalumas buvo tas, kad pirmą kartą paleontologijos istorijoje buvo rastos ištisos žuvų fosilijos, o ne tik fragmentai. Radinys sukėlė revoliuciją moksle, nes buvo įrodyta, kad šarvuotoji žuvų rūšis – Asterolepis ornata – atrodo kitaip, nei manyta anksčiau, būtent, kad ji turėjo ilgesnę uodegą. Tačiau viskas prasidėjo 1970 metų pavasario popietę, kai Anna Babre stovėjo karjere ir skaičiavo krovinius. Darbas jau buvo artėjęs prie pabaigos, kai Anna pastebėjo, kad vienoje vietoje formuojasi plokščia plokštuma, kurioje matyti įvairūs kaulai. Būtent ji, sukryžiavusi rankas virš galvos, sustabdė buldozerius ir nuėjo pas viršininką pranešti apie atradimą. Kasinėjimai tęsėsi vadovaujant geologei Liubovai Liarskai. Kai kurias devono žuvų fosilijas, rastas „Lodės“ karjere, galima pamatyti Latvijos gamtos istorijos muziejuje.“