Smilkalų ir Rohu raketų bazė

Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose Rakverės mieste, Arknos kelyje, buvo dislokuotas 304-asis sovietinės gvardijos raketų pulkas (s/o 14372), kuriam buvo pavaldžios dvi divizijos: viena Kadiloje, kita Rohu-Lebaverės miškuose. Šioje bazėje buvo dislokuotas divizionas, aptarnaujantis R-12 tipo raketas, kurios Sovietų Sąjungoje buvo pradėtos naudoti 1959 m. Šios raketos galėjo nuskristi 2 tūkstančius kilometrų, gabendamos termobranduolines galvutes, kurių galia siekė 1 arba 2,3 megatonos (1 mgt = 1 milijonas tonų). Teritorija, kurioje buvo dislokuota divizija, buvo aptverta dviguba spygliuotos vielos tvora. Tarp dviejų tvorų buvo vielos tinklas, prijungtas prie aukštos įtampos srovės. Jei žmogus ar gyvūnas palietė tvorą, įsijungdavo signalų sistema, rodanti kontakto vietą. Prie vartų buvo kulkosvaidžių lizdai. Miškuose esantys raketų daliniai buvo vadinami artilerijos divizijomis. Žmonės nežinojo, kad aplinkiniuose miškuose yra branduolinių raketų. Divizijos teritorijoje buvo skirtingos zonos. Pirmojoje zonoje buvo sargybos įgulos ir karininkų darbo kambariai, štabas, šaudmenų sandėliai, požeminės kuro talpyklos ir mašinų garažai. Karininkai gyveno Rakverės karinėje apygardoje. Antrojoje zonoje buvo kareivių kareivinės, pirtis, skalbykla, valgykla, klubas, katilinė ir elektrinė. Ekonominiame kieme buvo maisto sandėliai, garažai su mašinomis ir mazuto saugykla. Kovos zona buvo svarbiausia bazės dalis. Ji savo ruožtu buvo atskirta nuo kitų zonų. Kovos zonoje buvo speciali raketų kuro saugykla, surinkimo aikštelė, raketų ir jų aptarnavimo angarai bei paleidimo aikštelės. Viena divizija turėjo 4 raketų angarus. Buvo vienas angaras ir viena paleidimo aikštelė dviem raketoms. Prireikus buvo galima nedelsiant paleisti 6 raketas, o 2 buvo rezerve. Raketos angare stovėjo horizontalioje padėtyje ant ratinių stovų. Raketos ilgis, įskaitant kovinę galvutę, buvo 22,1 m. Sandėlyje tiek vasarą, tiek žiemą turėjo būti vienoda temperatūra (+4ºC) ir drėgmė. Veikė automatinė vėdinimo sistema, užtikrinanti nuolatinį mikroklimatą. Šiltas oras iš angaro katilinės vamzdžiais tiekdavo. Abi bazės dalys, esančios čia miškuose, buvo vienodos. Tik Rohu (Lebaveres) buvo abiejų divizijų branduolinių galvučių saugykla, šaudykla ir kiaulių tvartas. Šalia Kadilos divizijos esantys lokatoriai aptarnavo ir Kadilos, ir Rohu bazes. Iš bazės įrenginių išliko griuvėsiai. Kai bazė buvo tuščia, esamus pastatus kaip statybinę medžiagą naudojo tiek kolūkiai, tiek privatūs asmenys. Rohu bazės teritorijoje yra beveik 5 angarai: 2 branduoliniams užtaisams laikyti, 2 raketoms ir angaras joms aptarnauti. Pastarojo sieną vis dar puošia Lenino „paveikslas“. Nuo pirmojo raketų angaro kelias veda į paleidimo aikštelę. Ant tvirto betoninio pagrindo iki neseniai, iki metalo vagių plėšimo, dar buvo aiškiai matomas žiedas, prie kurio buvo pritvirtinta paleidimui besiruošianti raketa. Viename iš saugojimo angarų matyti masyvi branduolinio užtaiso saugyklos durų stakta (taip pat apiplėšta), prie kurios kadaise buvo pritvirtintos iki pusės metro storio durys. Kadilos bazėje specialūs kuro saugojimo angarai išliko beveik nepažeisti, o bazės gale yra raketų angaras, iš kurio veda kelias į paleidimo aikštelę. Ant tvirto betoninio pagrindo, kaip ir Rohu bazėje, buvo žiedas. Tolumoje matyti paleidimo aikštelę juosiantys pylimai, vis dar yra slėptuvė, kurioje paleidimo metu buvo paslėpta raketa. Netoliese „nepažeistas“ ir aptarnavimo angaras. Čia esančių raketų aptarnavimas buvo sudėtingas ir nepatogus. Maždaug per dešimt metų bazė tapo moraliai pasenusi. Minėtas karinis dalinys buvo likviduotas 1978 m. antroje pusėje. Naujoms mobiliosioms raketų sistemoms buvo pastatytos požeminės šachtos ir modernesni paleidimo įrenginiai. Naujojo tipo (R-12U) raketos buvo daug greičiau aptarnaujamos ir sunkiau aptinkamos.