Kaip Raudonosios armijos kareiviai sudegino Remtės bažnyčią
Po Vokietijos ir armijų grupės „Kuršas“ kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 ir 9 d. nugalėtojai įvairiose Kuršo vietose šventė savo pergalę įvairiais būdais. Remtėje šių švenčių metu sudegė Remtės bažnyčia. Bažnyčios varpininko šeima visą okupacijos laiką laikė bažnyčios varpą savo sodyboje.
Remtėje, po Vokietijos ir armijų grupės „Kuršas“ kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 ir 9 d., nugalėtojai – Raudonoji armija – šventė savo pergalę. Šių švenčių metu nebuvo gailėjamas nei aplinkinių taikių gyventojų turtas, nei kultūros pastatai, nei bažnyčia ir kt. Raudonosios armijos kareiviai sugalvojo savotišką pramogos būdą – varžybas, kai reikėjo signaline raketa pataikyti į Remtės bažnyčios bokšto apvalų langą. Po kelių tokių pataikymų pradėjo degti medinės bažnyčios konstrukcijos. Dėl to bažnyčia sudegė. Vėliau bažnyčios sienose buvo įrengti sandėliai.
Bažnyčios bokšto varpas, kuris nukrito gaisro metu ir buvo tuometinio varpininko šeimos nuneštas į ūkį, kur jis išbuvo per visą sovietinę okupaciją. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais varpas buvo grąžintas į bažnyčią ir vėl tarnauja savo vietoje bažnyčios bokšte.
https://replay.lsm.lv/lv/ieraksts/ltv/284836/tas-notika-seit-4sezona-remte
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Remtės dvaro rūmai ir parkas
Remtės dvaro pilis (vok. Remten) – dvaras, esantis Remtėje. Remtės dvaro pastatai ir parkas yra nacionaliniai paminklai. Dvare įsikūrusi Remtės pradinė mokykla. Remtės dvaro rūmai buvo pastatyti 1800 m. Berlyno klasicizmo stiliumi tuometiniam dvaro savininkui grafui Karlui Medemui.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Remtės dvare ir jo apylinkėse buvo dislokuota Vokietijos armijos grupės Latvijos legiono 19-oji divizija.
