Jūlijaus Bērziņšo liudijimas apie 201-ąją (43-iąją gvardiją) Raudonosios armijos latvių šaulių diviziją 1942-1945 m.

130-asis latvių šaulių korpusas 1944 metų gruodžio 23–28 dienomis kovėsi Džūkstės mūšyje prieš Latvių legiono 19-ąją diviziją. Gruodžio 31-ąją sekė mūšiai Kārmači apylinkėse, vėliau 1945-ųjų vasarį – mūšiai prie Zvārdės, o 1945-ųjų kovą į atsargą pateko 130-asis latvių šaulių korpusas. Jis buvo sutelktas Blīdenėje (netoli Saldus) ir platesnėje vietovėje, kur kovo mėnesį vykdavo reguliarūs mūšiai. Reikia pažymėti, kad kovo 4 dieną prasidėjusį Blīdenės mūšį galima apibūdinti kaip „daužymą kakta į sieną“. Tęsėsi tai, kas jau buvo prasidėjusi 1941 m. gruodį per Maskvos mūšį – latvių kariai buvo paskirti kautis beveik beviltiškame fronto sektoriuje. Mūšis prie Blīdenės truko mėnesį.
1945 m. gegužės 8 d. – tą dieną, kai baigėsi karas, Imulos upės pakrantėje įsikūrė 130-asis latvių šaulių korpusas.
1947 m. kovą divizija buvo pertvarkyta į 29-ąją atskirąją gvardijos latvių Rygos šaulių brigadą, 1950 m. birželį – į 43-iąją gvardijos latvių šaulių Rygos diviziją, tačiau 1956 m. gegužės–birželio mėn. divizija ir jos daliniai buvo išformuoti.
Tiesą sakant, visas 201-osios latvių šaulių divizijos kautynių laikotarpis pasižymėjo ir vadų trūkumu, dideliais personalo praradimais mūšio laukuose ir vėlesniais sunkumais juos papildant, ypač latvių kariais. Tai kardinaliai pakeitė tautinę divizijos sudėtį, sukėlė divizijos vadų, ypač Veikino, nepasitenkinimą.
JULIA BĒRZINĀS ASMENYBĖ
Vienintelis informacijos šaltinis apie Jūlijaus Bērziņšo asmenį yra tai, ką jis apie save pasakoja savo atsiminimuose. Jūlijs Bērziņš – Rusijos latvis, tikriausiai gimęs Nižnij Novgorod (1932–1991 m. Gorkis), kur gyveno iki šaukimo į 201-ąją latvių šaulių diviziją. Greičiausiai jis gimė Latvijoje ir 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, evakuotas į Rusiją. Gimė 1900 m. Dalyvavo Rusijos pilietiniame kare, tačiau nežinoma, kiek laiko ir kokiame fronto sektoriuje. Prieš prasidedant Vokietijos ir SSRS karui, dirbo Gorkyje Vandens ir kanalizacijos tresto ekonomikos skyriuje buhalteriu. 1942 05 25 pašauktas į Raudonąją armiją, išsiųstas į 1-ąjį atskirąjį latvių šaulių atsargos pulką, o baigęs mokymus įstojo į kulkosvaidžių kuopą į 1-ąjį bataliono 191-ąjį pulką, 201-ąją latvių šaulių diviziją. Iki 1943 m. pavasario Bērziņš turėjo eilinio laipsnį, o per karą jis galėjo būti paaukštintas, nes jo atsiminimuose minima, kad karo pabaigoje jis buvo amunicijos tiekimo (būrio) vadas. Iš atsiminimų neaišku, ar jis 1937–1938 m. per represijas Rusijoje 2001 m., to nepatvirtina ir SSRS politinio teroro metu suimtųjų ir nubaustų duomenų bazės. Apie galimą Bērziņšo ryšį su represijomis byloja atviras 1937–1938 m. atsiminimų pobūdis. Metų įvykių ir pasekmių kritika.
1942 m. rugsėjį per Tuganovos mūšį Bērziņš buvo sužeistas, po to tris mėnesius praleido karo ligoninėse, kol tų pačių metų gruodžio 15 d. vėl atsidūrė Gorohoveco stovykloje 1-ajame atskirame Latvijos šaulių atsargos pulke. Po mokymų 1943 m. kovo pabaigoje grįžo į 201-ąją latvių šaulių diviziją, šį kartą į 121-ąjį gvardijos latvių šaulių pulką. Ten tarnavo ir kulkosvaidininkų kuopoje, ir buvo perkeltas (dėl amžiaus) į ūkio būrį, kuriame tarnavo iki karo pabaigos. Po karo gyveno Maskvoje.
Atsiminimus jis pradėjo rašyti 1942 m. birželį ir, nors minimi tik 1942 ir 1943 metai, autorius aptaria ir 1944 ir 1945 metų išgyvenimus. Bērziņš rašo ne tik apie įvykius, kurių dalyvis pats buvo, bet ir pateikia praeities vertinimą. Sunku spręsti, ar autorius turi fenomenalią atmintį, ar naudoja geras knygas, tačiau kartais jis pateikia išsamių įžvalgų apie skirtingus Rusijos istorijos etapus.
Prisiminimai – tai naujas, anksčiau neskelbtas liudijimas apie 201-ąją latvių šaulių diviziją ir tai, ką jie matė kare. Atsiminimų vertę nulemia apskritai objektyvūs autoriaus sprendimai (jie gali būti nustatomi greta informacijos kituose šaltiniuose, įskaitant oficialius dokumentus) ir detalės, kurios papildo atskirus įvykius ir nėra aptinkamos kituose šaltiniuose. Atsiminimai pateikia bendrą vaizdą apie padėtį divizijoje, kai karo baigtis jau buvo žinoma. Tai rodo autoriaus vertinimai apie įvykius praeityje arba kokių veiksmų reikėjo imtis, kad rezultatas būtų kitoks.
Šiam leidiniui atrinkti ir išversti atrinkti Bērziņšo prisiminimų fragmentai. Dalys, apibūdinančios „sausus“ karinius įvykius, neįtrauktos, tačiau įtraukiamos tos, kurios leidžia sekti „gyvo“ kario pastebėjimus santykiuose: karys – vadas, karys – kiti kariai, karys – pareigos, karys – įvykiai.