Mūšiai Kuržemės tvirtovėje prie Lestenės
Pasakotojas aprašo savo įspūdžius apie mūšius aplink Lestenę ir Latvijos 19-osios divizijos svarbą mūšiuose.
„(..) Po penkių pagrindinių mūšių Kuršo gynėjai tiki, kad blogiausia jau už nugaros, todėl jie tvirtai stovi savo pozicijoje, kad nepraleistų progos išlaisvinti tėvynę su Vokietijos kapituliacija.
Į dalinius sugrįžo daug abejojančių, tačiau vis dar kreipiasi naujų kovotojų tiek iš Kuržemės gyventojų, tiek iš pabėgėlių. Keli tūkstančiai Latvijos karių taip pat buvo išsiųsti iš Vokietijos kaip pastiprinimas.
Kovo 14 dieną vykstu į 43-iojo pulko štabą, kur turiu kreiptis. Pakeliui sutinku generolą Bangerskį, atvykusį į Kuržemę. Atrodo, kad žilas karys taip pat labiau nei bet kada tiki, kad mūsų kraštui artėja labai lemiamas momentas, todėl ir savo štabą jis laiko Kuržemėje. Generolas primena, kad aš, kaip septynis kartus sužeistas, išnaudojęs savo laimę fronte, turiu eiti pas jį komendantu. Suprantama, kad tai dar reikia aptarti su divizijos vadu.
Pulko štabe jaučiamas jaudulys. Pulko vadas pulkininkas Osis palieka pulką. Majoras Reinholdas gali atvykti bet kurią akimirką ir vadovauti pulkui pagal įsakymą. Taigi kitas pulkininkas krito į negarbę. Prieš keturis pirmuosius mėnesius buvo Lobe.
Pagaliau Reinholdas čia ir perima pulką. Esu paskirtas kuopos vadu Kapitono Kriaušės batalione. Kuopa ilsisi ir yra atsargoje bataliono štabe. Bataliono vado pavaduotojas pirmasis leitenantas Jaunzems yra senas kovinis vilkas ir moka smulkiai pasakoti apie fronto būklę. Bolševikai yra prie Lestenės mokyklos, kur nuo kalno gerai matosi mūsų padėtis, tad vos pasirodžius mažiausiam būreliui atidengti ugnį iš granatsvaidžių.
„Ne, taip likti negali“, – samprotaujame ir žvalgome puolimo kryptį, norėdami išmesti rusus iš mokyklos.
Pati Lestenė yra pagrindinė mūšio linija. Be manęs, kuopoje yra tik vienas kitas karininkas – leitenantas Zutis. Vyrų įmonėje taip pat nesiekia šimto. Bolševikiniai garsiakalbiai ar kasdieniai raginimai padėti ginklus, kalbėti apie Rygą. Čia kalba Lilita Bērziņa, čia Lācis, čia vėl kitas žinomas žmogus.
Naktį iš kovo 16-osios į 17-ąją mus pakeičia vokiečių daliniai ir keliaujame į naujus apkasus, į kuriuos pavyko įsiveržti priešui. 19-oji divizija, jei taip galima sakyti, Kuržemėje atlieka ugniagesių vaidmenį – kur kas atsitiktų, latvių vyrai turi paskubėti ir įvesti tvarką. (..)
Išleistas JAV mėnraštyje Daugava Vagu. Vyresniojo leitenanto Robertso Ancanso prisiminimai apie mūšius Kuržemėje „Kareivis pasakoja“
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Kuržemės įtvirtinimų gynėjų atminimo akmuo
Įsikūręs Tukumo rajone, A9 greitkelio pakraštyje, 500 m nuo posūkio į Lesteni Rygos kryptimi.
Memorialas buvo įkurtas 1991 m. netoli Rumbu namų, kurie buvo aktyvių karo veiksmų vieta. Tai duoklė „Kuršo tvirtovės“ gynėjams, kovojusiems su Raudonąja armija Antrajame pasauliniame kare. Mūšiai buvo reikšmingi, nes laikinai sustabdė Raudonosios armijos įvykdytą visišką Latvijos okupaciją. Maždaug 300 000 latvių emigravo, bėgdami nuo sovietų režimo įvykdytų nusikaltimų prieš civilius gyventojus.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijos teritorijoje susiklostė savotiška situacija. Kurše buvo dislokuotos Vokietijos armijos pajėgos, kurias Raudonoji armija bandė eliminuoti arba neleisti dalyvauti mūšiuose Rytų Prūsijoje ar aplink Berlyną. „Kuršo tvirtovė“ yra dažniausiai vartojamas terminas, apibūdinantis karo veiksmus Kurše nuo 1944 iki 1945 m. „Kuršo mūšis“ buvo Vokietijos armijos kova, siekiant atremti didžiulius Raudonosios armijos išpuolius. Kuršo tvirtovė nustojo egzistuoti netrukus po Vokietijos kapituliacijos.
Šiandien galite aplankyti memorialą ir poilsio vietą, kuri buvo populiari tarp Latvijos legionierių nuo pat Latvijos nepriklausomybės atkūrimo.
Lestenės brolių kapinės
Įsikūręs Tukumo rajone, Lestenėje, šalia bažnyčios.
Masinio kapo kūrimas Lestenėje pradėtas 1998 m. Tai antros pagal dydį karinės kapinės Latvijoje, kuriose palaidota daugiau nei 1300 Latvijos legionierių. Tik atkūrus Latvijos Respubliką atsirado galimybė perlaidoti Antrajame pasauliniame kare žuvusius Latvijos karius iš įvairių vietų.
Latvijos legionas buvo Vokietijos armijos kovinis dalinys, suformuotas daugiausia iš neteisėtai mobilizuotų Latvijos gyventojų. Kareiviai savo buvimą legione suvokė kaip kovą už Latvijos nepriklausomybės atkūrimą, nepaisant to, kad ji vyko Vokietijos ginkluotųjų pajėgų gretose, o Vokietija buvo okupavusi Latviją. Nebuvo jokios kitos karinės jėgos, kuri galėtų atidėti sovietų okupacijos sugrįžimą. Latvijos legionieriai kovojo prieš Raudonąją armiją, kuri likvidavo Latvijos nepriklausomybę, sunaikino jos armiją ir įvykdė nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Vokietijos armijos gretose kovojo apie 110 000–115 000 kareivių, apie 30 000–50 000 iš jų žuvo mūšio laukuose.
Šiais laikais Lestenėje galite aplankyti Brolių kapą, šalia kurio stovi Lestenės bažnyčia. Tai išskirtinis baroko sakralinio meno pavyzdys. Senovinėje bažnyčios smuklėje galite susipažinti su paroda, skirta Latvijos legiono istorijai. Centrinį brolių kapo atvaizdą „Tėvynė – Motina – Latvija“ sukūrė skulptorė Arta Dumpė. Netoliese yra Lestenės dvaras, kuris iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Latvijos armijos generolui Mārtiniui Hartmaniui.
Ekskursijas po Lestenės bažnyčią galima užsisakyti pas Lestenės evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos kunigą Inguną Kokiną, tel. +371 29993743.
Lestenės brolių kapinės, memorialinė ekspozicija ir bunkeris
Lestenės brolių kapinės yra Tukumo savivaldybėje, Lestenėje, šalia Lestenės bažnyčios. Brolių kapinių Lestenėje statyba pradėta 1998 m. Tai antros pagal dydį karinės kapinės Latvijoje, jose palaidota daugiau nei 1300 Latvijos legionierių. Tik atgavus nepriklausomybę atsirado galimybė perlaidoti Antrojo pasaulinio karo metu žuvusius Latvijos kareivius. Latvijos legionas buvo Vokietijos armijos kovinis dalinys, sudarytas daugiausia iš nelegaliai pašauktų latvių. Kareiviai savo buvimą legione laikė kažkuo, ką reikia padaryti norint atkurti Latvijos nepriklausomybę, nepaisant to, kad jie tarnavo Vokietijos ginkluotosiose pajėgose ir kad Vokietija buvo okupavusi Latviją. Latvijos legionieriai kovojo prieš Raudonąją armiją, kuri sunaikino Latvijos nepriklausomybę ir jos armiją bei vykdė nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Vokietijos armijos gretose kovojo nuo 110 000 iki 115 000 kareivių, o apie 30 000–50 000 iš jų niekada nepaliko mūšio lauko. Brolių kapinių pagrindinę temą „Tėvynė – Motina – Latvija“ sukūrė skulptorė Arta Dumpė. Kitoje kelio pusėje, buvusiame smuklėje, įrengta ekspozicija, skirta Latvijos legiono istorijai. Šalia jos Latvijos karininkų asociacijos vyrai, vadovaujami kapitono Jānio Slaidinio, pastatė požeminį bunkerį, kuriame parodyta, kaip kareiviai ir karininkai gyveno fronto linijose.
