Avinurmės mūšis

Apie Avinurmės mūšį ir sovietų karių įvykdytą kraujo praliejimą.

Aš buvau vieno iš apvalių vagonų gale. Atsisegęs diržą buvau užmigęs gilų jauno žmogaus miegą, labai pavargęs. Septintojo pojūčio verčiamas ir kažkoks nežmoniškas ir anksčiau negirdėtas balsas atmerkiau akis. Priešais kitą vežimą nuo manęs, maždaug už 5-6 metrų, į mane žvelgė dvi arklio akys, kyšančios iš kaukolės. Didžiulėje kančioje ir agonijoje gyvūno gerklė, atvira paskutinei galimybei, skleidė tokius skausmo kupinus riksmus, dėl kurių kraujas sustingo kiekviename po žeme vaikščiojančiam gyvūnui ir žmogui. Arklio užpakalinė dalis jau buvo po tanko vikšrais. Pusiaukelėje iš tanko liuko stovėjo susikūpręs Raudonosios armijos karys, išsišiepęs veide ir šautuvu rankoje, pasiruošęs sunaikinti bet kokį sutiktą gyvą būtybę.

Suvokti situaciją ir veikti prireikė vos šimtosios sekundės dalies. Aš akimirksniu nuriedau per vežimo kraštą į griovį šalia kelio ir užšliaužiau už kelių metrų esančio krūmo, o paskui zigzagais užkišau už kitų krūmų. Visas mano judėjimas buvo kaip kulkų kruša. Už mūsų aidėjo tankų vikšrų žvangesys ir baisūs sužeistųjų bei po jais varomų arklių riksmai...

Taip budelio Trankmanno nurodymu pulkininko bėgliai Porkuni bažnyčioje nužudė estų karius, o už kilometro Tudulinna kelyje tankų vikšrais sutraiškė besitraukiančios vilkstinės sužeistuosius ir arklius. Visiems paimtiems kariams taip pat buvo įvykdyta mirties bausmė.

Pasakotojas: Valdo Kallion
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Avinurmės mūšis. Valdo Kallion. „Wiking-Narva“ bylos Nr. 1. Tartu, 1998 m.

Susijusios vietos

Avinurmės mūšio memorialas

Šis memorialas yra netoli bažnyčios ir kapinių, nedideliame Avinurmės miestelyje.

Mūšis įvyko 1944 m. ir privertė estai kovoti tarpusavyje: sovietų pusėje – 27-ojo ir 921-ojo Estijos šaulių pulkų batalionai, o vokiečių pusėje – Estijos SS Waffen Grenadierių divizija ir 300-osios specialiosios pėstininkų divizijos daliniai.

1964 m. priešais Avinurmės bažnyčią buvo pastatytas paminklas su užrašu: „Šlovė didvyriams, žuvusiems Avinurmėje už mūsų tėvynės išlaisvinimą. 1944 m. rugsėjo 20 d.“.