Prisiminimai apie KGB kameras Tartu
Ülo Raidma, studentų pasipriešinimo organizacijos „Mėlyna-Juoda-Balta“ narys, prisimena laiką, praleistą kamerose.
Ülo Raidma, studentų pasipriešinimo grupės „Mėlyna-Juoda-Balta“ narys, prisimena savo laiką kamerose.
„Apie viršininką viršuje pranešta greitai, o nuosprendis paskelbtas dar greičiau: 10 dienų šaltyje ir devynios dienos įprastose kamerose. Kitaip tariant, 10 dienų vienutėje, apsirengus tik skarmalais. Maistui gaudavai kartą per dieną riekę duonos ir puodelį arbatos, o kartą per tris dienas – dubenėlį sriubos. Aukštas, niekšas kalėjimo prižiūrėtojas nusprendė pasiimti taburetę sau, tad visą savaitę turėjau pusnuogis sėdėti ant šaltų betoninių grindų kameroje, kuri buvo trumpesnė nei metras ir vos platesnė nei pusė metro. Ir lyg to būtų maža, daug vietos užėmė 30 cm skersmens tualetinis kibiras. Jo dangtis priminė budenovką [plataus audinio šalmą – red.], kurį 1940-aisiais dėvėjo Rusijos kareiviai. Man pasisekė, kad buvau su kojinėmis. Pirmąjį vakarą jau buvau sugalvojęs tris skirtingas pozas. Pirmoji – stovėti ir nieko negalvoti. Antroji – sėdėti vaisiaus poza šalia kibiro ir bandyti...“ negalvoti apie nieką. Trečiasis gulėjo man ant sprando, kojas aukštai ištiesęs į sieną ir stengiausi negalvoti apie šaltį... Šeštą ar septintą dieną pastebėjau, kad mano pirštai patinę. Buvau girdėjęs apie su netinkama mityba susijusį patinimą. Manau, kad tiek jau buvau pažengęs.“
Rankraštinis šaltinis. Tartu miesto istorijos muziejai.
Susijusios temos
Susijusios vietos
KGB kamerų muziejus
Šis muziejus yra įsikūręs Riia ir Pepleri gatvių kampe Tartu mieste.
Tai Tartu miesto muziejaus filialas. Muziejus įsikūręs liūdnai pagarsėjusiame pilkame pastate ant Riiamägi kalvos, kurį KGB naudojo kaip savo operacijų bazę Tartu XX a. 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiuose. Čia esantys rūsiai buvo naudojami kaip politinių kalinių tardymo izoliatorius. Dabar, po daugelio metų, muziejus atviras lankytojams. Kai kurios kameros (įskaitant tas, kurios buvo naudojamos vienutėje) ir dalis koridoriaus buvo atkurti iki pirminės išvaizdos. Paroda buvusiose kalėjimo kamerose suteikia apžvalgą apie Antrąjį pasaulinį karą, pokario antisovietinį pasipriešinimą Estijoje, komunistinio režimo įvykdytus nusikaltimus ir sąlygas sulaikymo centre. Muziejaus atidarymo idėja kilo buvusios pogrindinės studentų pasipriešinimo grupės Tartu mieste „Mėlyna-Juoda-Balta“ nariams, kurie, apsilankę savo buvusiose kamerose, sužinojo, kad rūsys buvo apleistas ir kad atkurti buvusią kalėjimo išvaizdą nebūtų labai sunku. Muziejus oficialiai atidarytas 2001 m. spalio 12 d.
