Partizanų bunkeris (žeminė) Šilų-Girėnų miške
Bunkeris

Atkurtas partizanų bunkeris yra įrengtas Šilų-Girėnų miške.

Šilų-Girėnų miško bunkerio istorija turi kelis etapus: Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jono Rūtenio-Lukšto būrio partizanų žeminę teko atstatyti net tris kartus. Žeminė yra kiek kitokia, nei daugelis partizaninių kovų bunkerių, kadangi statinys iš dalies antžeminis,  gyvenimo sąlygos jame turėjo būti geresnės, negu požeminėje slėptuvėje.

Būrio vadas J. Kentra-Rūtenis-Lukštas ryšininkų buvo pramintas Vytautu Didžiuoju, partizanavo septynerius metus, buvo sužeistas septyniolika kartų, sunkiai valdė dešinę ranką. Jono Kentros-Rūtenio vadovaujamas pasipriešinimo okupantams junginys buvo didžiausia likusi partizanų struktūra Lietuvoje: jo vadovaujami partizanų junginiai kontroliavo teritoriją nuo Baltijos jūros iki Raseinių.

Visa Kentrų šeima 1944 m. apsisprendė rinktis partizanavimo kelią. Už Lietuvos nepriklausomybę kovoti išėjo Ona Šerpytaitė-Kentriėnė-Motinėlė ir jos vaikai Jonas Kentra-Rūtenis-Lukštas, Juozas Kentra-Tauras, Leonas Kentra-Sakalas, Ona Kentraitė-Rasa, Albinas Kentra-Aušra ir jauniausioji Elena Kentraitė-Snaigė. Elena Kentraitė-Snaigė pagarsėjo išgelbėjusi iš apsupties visą Kazio Bagdono-Ūdros partizanų būrį, nurodžiusi kelią per pelkes.

 Jonas Rūtenis žuvo 1950-10-18 per susirėmimą B. Racevičienės sodyboje Dvarviečiuose, jo broliai Juozas Tauras ir Leonas Sakalas žuvo 1949-10-21 P. Katausko sodyboje Lentinėje per saugumiečių karinę operaciją. Seserys Ona ir Elena bei brolis Albinas buvo suimti, kankinami neišdavė kitų partizanų, nuteisti ir ištremti. Į Lietuvą sugrįžo XX a. 6 deš. Ona Šerpytaitė-Kentriėnė-Motinėlė slapstėsi iki pat mirties 1961 m.

Lemtingas mūšis prie Šilų-Girėnų miško bunkerio įvyko 1952 m. vasario 18 d., kuomet partizanai, bijodami išdavystės, jau ruošėsi apleisti žeminę. MGB su apsaugos kariuomenės kareiviais, Rietavo skyriaus pareigūnais ir Tverų stribais trimis linijomis apsupo Šilų–Girėnų miško 67-ąjį kvartalą ir bunkerį, kuriame tuo metu buvo 13 partizanų. Mūšis prasidėjo apie pietus ir tęsėsi iki vakaro. Žuvo septyni partizanai, jų kūnai buvo išniekinti, gulėjo numesti Rietavo mieste, vėliau ten pat užkasti kalkių duobėje.

Rastus žeminėje Šilų–Girėnų miške Lukšto būrio ir Šalnos tėvūnijos susirašinėjimo dokumentus ir nuotraukas, saugumiečiai panaudojo, toliau naikindami Laisvės kovų dalyvius.

Jono Rūtenio-Lukšto būrio partizanų žeminė buvo atkurta 1996 m., tačiau, laikui bėgant, sunyko. Žeminė buvo atstatyta 2013 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės ir Rietavo filialų bei Šilalės ir Rietavo savivaldybių rūpesčiu, tačiau, įtariama, buvo sudeginta. 2017 m. bunkeris atstatytas trečia kartą.