Rietavo palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė (NKVD stribų būstinė)
Memorialinis vieta

Oginskių šeimai priklausęs dvaras pastatytas pačiame Rietavo mieste.

1892 m. neoklasicistinės architektūros dvare buvo įžiebta pirmoji Lietuvoje elektros lemputė, o Pirmojo pasaulinio karo metais dvaras buvo nuniokotas Vokietijos imperijos kariuomenės.

Sovietmečiu Rietavo dvare veikė NKVD stribų būstinė, kurioje buvo įsikūrę vietinės sovietinės represinės struktūros nariai, kurie bendradarbiavo su NKVD ir dalyvavo represijose prieš Lietuvos partizanus ir jų rėmėjus.

Rietavo dvaras, kuris iki sovietų okupacijos buvo žymus kultūros ir švietimo centras, sovietams užėmus Lietuvą tapo strategine vieta. Čia buvo vykdomi tardymai, laikomi suimti partizanai ir jų rėmėjai. Partizanai ir pasipriešinimo judėjimo nariai, suimti aplinkinėse vietovėse, dažnai būdavo atvežami į Rietavo dvarą apklausoms. 

Dvaro teritorijoje buvo užkasti Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanai, žuvę 1952 m. sausio 26 d. Žadvainių miške, siekiant nuslėpti jų žūtį nuo visuomenės. Penkių laisvės kovotojų – Antano Gedminto-Lakštučio, Prano Grauslio-Pavasario, Onos Juškienės-Onutės, Antano Kontrimo-Paramos ir Juozo Oželio-Daginio kūnai buvo niekinti Rietave ir galiausiai užkasti šalia Rietavo dvaro arklidžių buvusioje atmatų duobėje. Apie užkasimo vietą artimieji numanė, tačiau vykusių 1990–1996 m. paieškų metu palaikai atrasti nebuvo. Tiesa atsiskleidė praėjus beveik 60-čiai metų po jų žūties.

Šiandien Rietavo dvare esantys atminimo ženklai liudija šį dramatišką istorijos laikotarpį ir primena apie represijas, patirtas pokario metais.