Algimanto apygardos partizanų kovų takais Takas
140
Šimonių girioje važiuojant 1216 keliu (yra nukreipiamas ženklas, stendas).
Šimonių giria pokario Lietuvos partizanų kovų laikotarpiu buvo stambiausio Aukštaitijos partizanų dalinio Algimanto apygardos veikimo centras. Šioje apygardoje 1945 m. veikė apie 200, o 1952 m. jau tik 20 – 30 partizanų. Nuo 1947–1949 m. Šimonių girioje buvo įkurtos Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadų kpt. Jono Kimšto-Žalgirio ir 1949 m. pastarojo pareigas perėmusio Antano Starkaus-Montės slėptuvės – vadavietės iš kurių buvo vadovaujama partizaniniam judėjimui Aukštaitijoje. Algimanto apygardos partizanų kovų maršrutas kviečia susipažinti su 6 Algimanto apygardos partizanų slėptuvėmis, kurias įrengė ir kuriose slapstėsi ir kovojo Žaliosios, Šarūno ir Kunigaikščio Margio rinktinių partizanai. Šimonių girioje įrengti du skirtingo ilgio (5 km ir 10 km) maršrutai pėsčiomis, kviečiantys keliauti partizanų keliais.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
"Kovoję už brangią tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija", Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2008.
Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Prieiga internetu: https://www.genocid.lt/centras/lt/2250/a/
