Kareivinių kompleksas Klaipėdoje (dabar Klaipėdos universiteto pastatai)
Karinis miestas

Nors tai ir karinės paskirties objektas, tačiau šiandien kareivinėse įsikūręs Klaipėdos universitetas, o buvusiame kareivinių miestelyje gausu ženklų, liudijančių jų praeitį.

Kareivinės statytos 1904–1907 m. Klaipėdos magistratui sudarius sutartį su Prūsijos karo valdyba. Pastatytą kareivinių kompleksą (architektas nežinomas) sudarė aštuoni pagrindiniai (mūriniai) pastatai, iš kurių iki šių dienų išlikę šeši ir pagalbiniai mediniai pastatai. Du pagrindiniai pastatai buvo skirti kareiviams gyventi. Priešais kiekvieno kareivinių gyvenamojo korpuso fligelį buvo mūriniai tualetai, vieno aukšto pastate su bokšteliu buvo virtuvė, puskarininkių ir kareivių valgyklos. Palei dabartinę Herkaus Manto gatvę išsidėsčiusiose pastatuose gyveno puskarininkiai ir leitenantai. Aštuntajame dviejų aukštų pastate, esančiame šiaurės vakariniame sklypo kampe, buvo arklidės ir sandėlis. Kareivinių architektūra atspindi XIX–XX a. sandūroje Prūsijos valdžios įstaigų architektūroje pasireiškusių istoristinių ir reformistinių paieškų derinys.

1907–1914 m. kareivinėse buvo dislokuotas 41-ojo von Boyeno pulko III batalionas, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais kovėsi Rytų fronte, o 1916 m. garsiajame Verdeno mūšyje. 1919 – 1920 m. kareivinėse buvo dislokuotas formuojamas Prūsijos savanorių korpuso 41-ojo pėstininkų pulko savanorių batalionas bei į Klaipėdą perkelti po vieną 223-ojo pulko ir 103-ojo pulko batalionai. 1920–1923 m. kareivinės atiteko Prancūzijos kariuomenės XXI pėsčiųjų šaulių batalionui, 1923–1934 m. Lietuvos kariuomenės 7-jam pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkui ir 1934–1939 m. 6-ajam Pilėnų kunigaikščio Margio pulkui.

Dabar kareivinių patalpose įsikūręs Klaipėdos universitetas. Buvusį karinį miestelį galima apžiūrėti tik iš išorės.