Antazavės mūšio vieta ir partizanų žeminės prie Vincežerio
Bunkeris
Pasiekiama nuo Antazavės miestelio miško keliais.
1944 m. pabaigoje Šiaurės rytų Lietuvoje, Antazavės apylinkėse buvo suformuota Lietuvos partizanų Lokio rinktinė, kuriai vadovavo buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas kapitonas Mykolas Kazanas. Besiformuojanti rinktinė įsirengė penkias žemines eglaitėmis ir pušelėmis tankiai apaugusioje aukštumoje prie Vincežerio ežero, Antazavės šile.
1944 m. gruodžio 26 d. (kai kuriais duomenimis gruodžio 27 d.) šioje vietoje įvyko Antazavės šilo kautynės, kurios buvo vienas didžiausių partizanų mūšių Rytų Lietuvoje. Apkasais įtvirtintą partizanų stovyklą apsupo sovietinės kariuomenės Utenos ir Zarasų įgulose bei Antazavės valsčiuje dislokuoti kariniai daliniai. Po visą dieną trukusio mūšio 85 partizanams pavyko prasiveržti per apsupimo žiedą ir sėkmingai pasitraukti. Pasitraukimo metu žuvo vienas partizanas.
Šiuo metu partizanų stovyklos ir mūšio vietoje įrengtos dvi partizanų žeminės, pastatytas kryžius ir atminimo lenta, įrengti suoliukai stovyklautojams. Partizanų žeminės išsiskiria dydžiu, tai yra palyginti dideli ir masyvus požeminiai statiniai, skirtingi nuo vėliau Lietuvos miškuose statytų partizanų bunkerių.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
"Sutemų keleiviai: Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinė 1944 – 1958", sud. Klaudijus Driskius, Gintaras Dručkus, Vilnius, 2011.
Antazavės šilo kautynės, Visuotinė lietuvių enciklopedija.Prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/antazaves-silo-kautynes.