Valkos traukinių stotis Infrastruktūra

Valkos geležinkelio stotis yra Porukos gatvės gale, šalia nenaudojamų geležinkelio bėgių. Stoties pastatą galima apžiūrėti tik iš išorės, kur yra informaciniai stendai apie geležinkelio svarbą Valkoje ir Valgoje. Šalia stoties pastato yra atminimo akmuo, skirtas 1941 m. birželio 14 d. į Sibirą ištremtiems žmonėms. Stoties pastatas buvo pastatytas apie 1896–1897 m. Iš pradžių čia buvo nutiestos siaurojo geležinkelio linijos Valkos-Rūjienos-Pernu ruože. Pirmojo pasaulinio karo metu geležinkelis buvo smarkiai apgadintas. Nustačius valstybės sieną, Valkos geležinkelio stotis (Valka II) tapo pasienio stotimi. 1920 m. rugsėjo pabaigoje į Valką atvyko speciali Geležinkelių valdybos komisija. Komisija buvo įgaliota derėtis ir sudaryti sutartį su Estija dėl keleivių perkėlimo iš vienos valstybės stoties į kitą. Trikampiu išdėstytų Lugažių, Valkos ir Valgos stočių bėgiai buvo strategiškai svarbūs, nes leido šarvuotiems traukiniams apsisukti ir judėti priešinga kryptimi. Sovietmečiu SSRS armija naudojo šią stotį balistinėms raketoms Valkai pristatyti. 1941 m. birželio 13–14 d. naktį įvyko masinis Latvijos gyventojų deportavimas į SSRS gilumą. Daugiau nei 90 žmonių iš Valkos ir aplinkinių vietovių buvo susodinti į gyvulių vagonus ir deportuoti iš Valkos geležinkelio stoties be jokio teismo sprendimo, išankstinio įspėjimo ar paaiškinimų. 1944 m. rugsėjį stotį sunaikino besitraukianti vokiečių armija.