Vytauto Didžiojo karo muziejus Muziejus

Vytauto Didžiojo karo muziejus yra įsikūręs Kauno miesto centre, kuris dėl tarpukario modernizmo architektūros yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Vytauto Didžiojo karo muziejus yra Lietuvos karybos muziejus, kurio  sukūrimo iniciatyva kilo dar Nepriklausomybės karo metu, tačiau atidarymo iškilmės įvyko 1921 m. vasario 16 d. Veiklos pradžioje muziejus įsikūrė carinės Rusijos imperijos laikus menančiame mediniame pastate, o 1936 m. vasario 16 d. buvo atidaryti nauji karo muziejaus rūmai (arch. Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys Krikščiukaitis), kuriuose muziejus veikia iki šiol. Okupacijų metais 1940–1941 ir 1944–1956 muziejus vadintas „kariškai istoriniu“, o 1956–1990 Kauno valstybiniu istorijos muziejumi, 1990 m. muziejui sugrąžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas, o 2006 m. muziejus tapo pavaldus Krašto apsaugos ministerijai.

Tarpukaryje muziejus kartu su Mikalojaus Čiurlionio galerija atliko nacionalinio muziejaus funkciją. Jo ekspozicija pasakojo lietuvių tautos kovos dėl nepriklausomybės istoriją, o jo sodelis buvo pagrindinė valstybinių švenčių ir iškilmių vieta. Muziejuje buvo įrengta kripta nepriklausomybės karuose žuvusiems kariams pagerbti, o muziejaus sodelyje pastatyti paminklai Žuvusiems už laisvę (1921), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti skirtas „Laisvės“ paminklas (1928), įrengtas Nežinomo kareivio kapas (1934), biustai pirmajam Nepriklausomybės kare žuvusiam kariui Povilui Lukšiui ir karininkui Antanui Juozapavičiui (1938),  vyriausiam karo vadui gen. S. Žukauskui (1938), Mažosios Lietuvos tautinio atgimimo veikėjui Martynui Jankui ir „Vilniaus žinių“ leidėjui P. Vileišiui (1939). Karo muziejaus bokšte buvo sumontuotas JAV lietuvių dovanotas „Laisvės varpas“ (1922) ir “Laisvės kovų varpai“, kurie skambėjo valstybinių švenčių ir minėjimų metu.

Sovietinės okupacijos metais karo muziejaus ekspozicija ir sodelis buvo sunaikinti ir pakeisti į sovietinę ideologiją aukštinančiais eksponatais ir paminklais, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę atgavo savo pirminę funkciją. Karo muziejaus ekspozicija šiandien kviečia pažinti Lietuvos karybos istoriją nuo viduramžių iki šių dienų, ekspozicijoje galima apžiūrėti senovinius ir šiuolaikinius ginklus, šarvus ir karių uniformas, apdovanojimus,  lakūnų, įveikusių Atlantą, S. Dariaus ir S. Girėno ekspoziciją, Lietuvoje sukonstruotą karo lėktuvą DOBI, specialioje Karo technikos ekspozicijoje galima apžiūrėti sovietinę ir NATO šalių karinę techniką.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

D. Mačiulis, Nacionalinio muziejaus idėja ir kolektyvinė atmintis Nepriklausomoje Lietuvoje 1918 – 1940, Istorija, 2013,  Nr. 89, p. 58 - 67.

S. Safronovas, K. Kilinskas, D. Mačiulis, Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika, Klaipėda, 2022.