Paminklas Drustų parapijos narių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos išsivadavimo kovoje, atminimui
Memorialinis vieta

Drustupagasts16.jpg
Avots: Raunas novada Tūrisma informācijas centrs
0173204.jpg
0273207.jpg
58168.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH134.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH135.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH136.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH140.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH144.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH147.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH149.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH150.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH157.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH163.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH168.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH177.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH181.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH185.jpg
Drusti_Tirza_30_07_2021_MH189.jpg
Drustupagasts17.jpg
Įkeliama...
 Drustu pag., Smiltenes nov., Latvija
121

Įsikūręs netoli Drustų liuteronų bažnyčios.

Paminklas buvo atidengtas 1932 m. birželio 19 d.

1931 m. birželio 14 d. buvo padėtas paminklo kertinis akmuo, ant kurio išgraviruotas tekstas „Šimtai metų ateis ir išeis, didvyriai aukosis už tėvynę“. Po juo buvo įmūryta cinkuotos skardos kapsulė su atminimo užrašu, kurį pasirašė tuometinis armijos štabo viršininkas generolas Aleksandras Kalejus, žuvusių karių tėvai ir kiti ceremonijos garbės svečiai.

Komunistinės okupacijos metu tekstas po reljefu buvo užcementuotas, tačiau bronzinę lentą parapijiečiai paslėpė. Prasidėjus Atbudimui, vietos Latvijos liaudies fronto aktyvistai nuvalė užrašą ir padėjo išsaugotą lentą jo vietoje.

Nustatyti 41 Drustų parapijos nario, žuvusio Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos nepriklausomybės kare, tapatybės.

Bažnyčios sienos nišose įrengtos komunistinio teroro aukų atminimo lentos – ąžuole iškalti 58 drusteniečių ir gatartiečių vardai – tų, kurių kapai nežinomi.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

https://karavirukapi.blogspot.com/2019/07/drustos-piemineklis-1-pk-un-lak.html

https://www.facebook.com/100620134979319/posts/151611853213480/

Susijusi istorija

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.