Paminklas Drustų parapijos narių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos išsivadavimo kovoje, atminimui
Memorialinis vieta
Įsikūręs netoli Drustų liuteronų bažnyčios.
Paminklas buvo atidengtas 1932 m. birželio 19 d.
1931 m. birželio 14 d. buvo padėtas paminklo kertinis akmuo, ant kurio išgraviruotas tekstas „Šimtai metų ateis ir išeis, didvyriai aukosis už tėvynę“. Po juo buvo įmūryta cinkuotos skardos kapsulė su atminimo užrašu, kurį pasirašė tuometinis armijos štabo viršininkas generolas Aleksandras Kalejus, žuvusių karių tėvai ir kiti ceremonijos garbės svečiai.
Komunistinės okupacijos metu tekstas po reljefu buvo užcementuotas, tačiau bronzinę lentą parapijiečiai paslėpė. Prasidėjus Atbudimui, vietos Latvijos liaudies fronto aktyvistai nuvalė užrašą ir padėjo išsaugotą lentą jo vietoje.
Nustatyti 41 Drustų parapijos nario, žuvusio Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos nepriklausomybės kare, tapatybės.
Bažnyčios sienos nišose įrengtos komunistinio teroro aukų atminimo lentos – ąžuole iškalti 58 drusteniečių ir gatartiečių vardai – tų, kurių kapai nežinomi.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
https://karavirukapi.blogspot.com/2019/07/drustos-piemineklis-1-pk-un-lak.html
https://www.facebook.com/100620134979319/posts/151611853213480/
Susijusi laiko juosta
Susijusi istorija
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.