Paminklas Nepriklausomybės kare žuvusiems kariams
Memorialinis vieta
93
Įsikūręs Raiskumo kapinėse, netoli koplyčios.
Paminklas Cėsių mūšiuose žuvusiems kariams atidengtas 1930 m. rugsėjo 7 d. Paminklą iš vietinio raudonai pilko granito pagal savo projektą iškalė Cėsių akmentašis A. Sprogis. Paminklas restauruotas 2001 m.
Cėsių mūšio 93-iųjų metinių minėjimo renginyje atsargos pulkininkas leitenantas Ēvaldas Krievinis susirinkusiems atskleidė, kad būtent Raiskumo valsčiuje netoli Auciemmuižos 1919 metais buvo nuspręstas ne tik Vidžemės, bet ir Latvijos, o iš dalies ir Europos likimas.
„Čia Estijos pulkas didvyriškai atlaikė Geležinės divizijos puolimą ir numušė pirmąjį Nepriklausomybės karo lėktuvą“, – sako Ēvaldas Krievinis.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Lismanis, J. 1915–1920. Mūšių ir žuvusių kareivių atminimui: Pirmojo pasaulinio karo ir Latvijos išsivadavimo kovų memorialinės vietos. Ryga: NIMS, 1999
http://www.pargaujasnovads.lv/lv/93/?nid=280
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.