Geležinkelio tiltas per Raunos upę Infrastruktūra

DzelzcelatiltsparRaunu_GitaM_M2.jpg
Dzelzceļa tilts pār Raunu. Avots: Gita Memmēna, Vidzemes tūrisma asociācija
01Dzelzceļa_tilts_pār_Raunu.jpg
02Dzelzceļa_tilts_pār_Raunas_upi_20_gadsimta_20.jpg
DzelzcelatiltsparRaunu_GitaM_M1.jpg
DzelzcelatiltsparRaunu_GitaM_M3.jpg
DzelzcelatiltsparRaunu_GitaM_M4.jpg
DzelzcelatiltsparRaunu_GitaM_M5.jpg
DzelzcelatiltsparRaunu_GitaM_M6.jpg
Įkeliama...
 P20, Priekuļu pag., Cēsu nov., Latvija
 +371 29362837
97

Geležinkelio tiltas per Raunos upę yra netoli P20 greitkelio, Priekulių valsčiuje. Jį galima apžiūrėti iš dešinės Cėsių–Valmieros greitkelio pusės. Geležinkelio tiltas nėra skirtas pėstiesiems ir yra stebimas apsaugos darbuotojų. Pastatytas 1889 m., mūrinis tiltas Rygos–Valkos geležinkelio linijoje yra aukščiausias tokio tipo geležinkelio statinys Baltijos šalyse. Jo aukštis – 24 metrai, o ilgis – 78,9 metrai. Traukiniai, ypač sunkūs krovininiai traukiniai, privalo važiuoti 80 km/h greičiu. Didesni greičiai tiltu neleidžiami. Tačiau važiuojant mažesniu greičiu traukinys negali įveikti nedidelio tilto nuolydžio abiejose pusėse ir gali pradėti slysti atgal. 1919 m. birželį, per Estijos ir Latvijos nepriklausomybės karus, per tiltą iš Valkos, kuri buvo fronto gale, geležinkeliu buvo išsiųstas Estijos armijos pastiprinimas, tarp kurio buvo ir Šiaurės Latvijos brigada. Kai 2-asis Cėsių pėstininkų pulkas buvo priverstas trauktis iš Cėsių, jo daliniai sustiprino savo pozicijas Raunos upės pakrantėse. Geležinkelio tiltas tapo įtvirtinimų dalimi ir užtikrino Estijos šarvuočių judėjimą mūšių metu. Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m. liepos 4 d., tiltą susprogdino bėganti Raudonoji armija, kai sovietų okupaciją Latvijoje pakeitė vokiečių okupacija. Vokietijos armijos saperiai per savaitę atstatė tiltą. Po Antrojo pasaulinio karo, sovietų okupacijos metu, tiltas per Rauną turėjo karinę strateginę reikšmę ir buvo griežtai saugomas.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Tolimasis, Nr. 5 (1941 m. liepos 26 d.)
Ozoliņš M. Kas apsaugos aukščiausią tiltą Latvijoje? Lauku Avīze, Nr.97, 1994-12-09.
http://visit.priekuli.lv

Susijusi istorija

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.