Paminklas Cėsių mūšiams atminti Memorialinė vieta

Paminklas Estijos ir Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje Liepos valsčiuje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Estijos ir Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje Liepos valsčiuje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas estų ir latvių kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje, Liepos valsčiuje. Atidengtas 1935 m. rugpjūčio 11 d. Paminklo autorius – skulptorius Augusts Julla. Šaltinis: Tālis Pumpuriņš, Jānis Bahmanis, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Lenta su padėkos žodžiais Estijos kariams prie paminklo Liepos valsčiuje. Nuotrauka iš 1930 m. Šaltinis: Tālis Pumpuriņš, Jānis Bahmanis, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Paminklas estų ir latvių kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje, Liepos valsčiuje. Atidengtas 1935 m. rugpjūčio 11 d. Paminklo autorius – skulptorius Augusts Julla. Šaltinis: Tālis Pumpuriņš, Jānis Bahmanis, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Paminklas Estijos ir Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje Liepos valsčiuje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Estijos ir Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje Liepos valsčiuje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Estijos ir Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje Liepos valsčiuje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Estijos ir Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje Liepos valsčiuje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Estijos ir Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje Liepos valsčiuje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Estijos ir Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje Liepos valsčiuje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Žvelgiant į paminklą iš paukščio skrydžio, jo pagrindas, takas, vedantis prie paminklo, ir įėjimo laiptai sudaro „rodyklę“, nukreiptą į Liepos dvarą (Lindenhoff). Šaltinis: Edgars Ivanovs, 2018-04-07
Skulptorius Augustas Julla-Jurla gimė 1872 m. gruodžio 27 d. Liepos parapijos „Jullas (Jurlās)“ kaime. Šaltinis: https://timenote.info/lv/Augusts-Julla
Cėsių mūšio 85-mečio minėjimo renginys Liepos parapijoje 2004 m. Šaltinis: Tālis Pumpuriņš, Jānis Bahmanis, Cėsių istorijos ir meno muziejus
2004 m. Liepos valsčiuje vyko Cėsių mūšio 85-ųjų metinių minėjimo renginys. 1935 m. atidengto paminklo autorius – skulptorius Augustas Julla. Šaltinis: Tālis Pumpuriņš, Jānis Bahmanis, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Lielā Ellīte – (Liepas Ellīte, Velna ceplis) vienintelės natūralios smiltainio arkos Latvijoje. Šaltinis: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
 Netālu no Lodes stacijas, Rūpnīcas ielas malā, Liepa, Priekuļu pag., Cēsu nov., Latvija
101
TRANSLATED_BY_GOOGLEShow original

Paminklas Cėsių mūšiuose žuvusiems estų ir latvių kariams yra Priekulių savivaldybėje, Liepoje, maždaug 1 kilometrą į pietus nuo Lodės geležinkelio stoties, Rūpnīcas gatvės pusėje. Pirmasis paminklo akmuo buvo padėtas 1929 m. rugsėjo 22 d., o paminklas atidengtas 1935 m. rugpjūčio 11 d. Paminklas, sukurtas pagal skulptoriaus Augusto Jullos, gyvenusio Julose, Liepos parapijoje, eskizą iš Allažių kaimo kalkakmenio, yra aukštražis valstiečio kareivio, viena ranka besiremiančio į plūgą, o kita – pakeltu kardu, atvaizdas. Skulptūros veidui sukurti panaudota skulptoriaus tėvo Janio Jullos mirties kaukė. Pasak Liepos parapijos istorijos tyrinėtojo Aivaro Vilnio, žvelgiant į paminklą iš paukščio skrydžio, matyti, kad jo pagrindas, takas ir laiptai, vedantys prie paminklo, sudaro strėlės, nukreiptos į Liepos dvarą (Lindenhoff) vokiečių pozicijų Cėsių mūšių kryptimi, formą. Žinoma, kyla abejonių, ar tai iš tikrųjų buvo autoriaus sumanymas tuo metu, tačiau tai neabejotinai praturtina mūsų šiandieninę paminklo interpretaciją. Šalia paminklo yra vienintelės Latvijoje natūralios smiltainio arkos, žinomos kaip „Lielā Ellīte“ („Liepas Ellīte“ arba Velnio krosnis).

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
TRANSLATED_BY_GOOGLEShow original

Lismanis, J. 1915–1920. Mūšių ir žuvusių kareivių atminimui: Pirmojo pasaulinio karo ir Latvijos išsivadavimo kovų memorialinės vietos. Ryga: NIMS, 1999
https://karavirukapi.blogspot.com/2019/07/liepa-piemineklis-cesu-kauju-atcerei.html
https://timenote.info/lv/Augusts-Julla
http://turisms.cesis.lv/ko-redzet/dabas-objekti/liela-ellite/

1918 – 1920
I Nepriklausomybės karai

Susijusi laiko juosta

Susijusios temos

Susijusi istorija

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalė Cėsių mūšyje turėjo tapti lūžio tašku Latvijos ir Estijos kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė sustabdė Andrijevo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio fon der Golco planus užkariauti Pabaltijį. Vietoj to, Liepojoje savo veiklą atnaujino Karlio Ulmanio vadovaujama Laikinoji Latvijos vyriausybė.