Paminklas Cėsių mūšiams atminti Memorialinė vieta

2KritusajiemLVunEEkareivjiemLiepaspag_GitaM_L7.jpg
Piemineklis Cēsu kaujās kritušajiem igauņu un latviešu karavīriem Liepas pagastā. Avots: Gita Memmēna, Vidzemes tūrisma asociācija
1Cēsukaujāskritušajiemigauņuunlatviešukaravīri.jpg
1bCēsukaujāskritušajiemigauņuunlatviešukaravī.jpg
1cCēsukaujāskritušajiemigauņuunlatviešukaravī.jpg
3KritusajiemLVunEEkareivjiemLiepaspag_GitaM_L4.jpg
4KritusajiemLVunEEkareivjiemLiepaspag_GitaM_L2.jpg
5KritusajiemLVunEEkareivjiemLiepaspag_GitaM_L3.jpg
6KritusajiemLVunEEkareivjiemLiepaspag_GitaM_L1.jpg
7KritusajiemLVunEEkareivjiemLiepaspag_GitaM_L6.jpg
8KritusajiemLVunEEkareivjiemLiepaspag_GitaM_L5.jpg
9DJI_0004.jpg
Augusts-Julla-Jurla.png
Cēsukauju85gadadienasatcerespasākumsLiepaspag.jpg
Gadadienasatceresbridis.jpg
KritusajiemLVunEEkareivjiemLiepaspag_GitaM_L8.jpg
Įkeliama...
 Netālu no Lodes stacijas, Rūpnīcas ielas malā, Liepa, Priekuļu pag., Cēsu nov., Latvija
101

Paminklas Cėsių mūšiuose žuvusiems estų ir latvių kariams yra Priekulių savivaldybėje, Liepoje, maždaug 1 kilometrą į pietus nuo Lodės geležinkelio stoties, Rūpnīcas gatvės pusėje. Pirmasis paminklo akmuo buvo padėtas 1929 m. rugsėjo 22 d., o paminklas atidengtas 1935 m. rugpjūčio 11 d. Paminklas, sukurtas pagal skulptoriaus Augusto Jullos, gyvenusio Julose, Liepos parapijoje, eskizą iš Allažių kaimo kalkakmenio, yra aukštražis valstiečio kareivio, viena ranka besiremiančio į plūgą, o kita – pakeltu kardu, atvaizdas. Skulptūros veidui sukurti panaudota skulptoriaus tėvo Janio Jullos mirties kaukė. Pasak Liepos parapijos istorijos tyrinėtojo Aivaro Vilnio, žvelgiant į paminklą iš paukščio skrydžio, matyti, kad jo pagrindas, takas ir laiptai, vedantys prie paminklo, sudaro strėlės, nukreiptos į Liepos dvarą (Lindenhoff) vokiečių pozicijų Cėsių mūšių kryptimi, formą. Žinoma, kyla abejonių, ar tai iš tikrųjų buvo autoriaus sumanymas tuo metu, tačiau tai neabejotinai praturtina mūsų šiandieninę paminklo interpretaciją. Šalia paminklo yra vienintelės Latvijoje natūralios smiltainio arkos, žinomos kaip „Lielā Ellīte“ („Liepas Ellīte“ arba Velnio krosnis).

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Lismanis, J. 1915–1920. Mūšių ir žuvusių kareivių atminimui: Pirmojo pasaulinio karo ir Latvijos išsivadavimo kovų memorialinės vietos. Ryga: NIMS, 1999
https://karavirukapi.blogspot.com/2019/07/liepa-piemineklis-cesu-kauju-atcerei.html
https://timenote.info/lv/Augusts-Julla
http://turisms.cesis.lv/ko-redzet/dabas-objekti/liela-ellite/

Susijusi istorija

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.