Vabamu okupacijų ir laisvės muziejus Muziejus

Muziejaus pamokoje aptarsime įvairias pasipriešinimo formas sovietinės okupacijos metu per asmenines istorijas, kurdami paraleles su šiandienos nelaisvomis visuomenėmis. Kalbėsime apie Otto Tiefo vyriausybę, studentų pasipriešinimą, „Miško brolius“, disidentus, kovą su užsieniu ir Dainuojančią revoliuciją. Remdamiesi šaltinių analize, ieškosime atsakymų į kelis klausimus. Kas motyvavo jaunus žmones likti ištikimus savo vertybėms, rizikuojant patekti į kalėjimą? Su kokiais pasirinkimais susidūrė „Miško brolių“ pagalbininkai? Kokį vaidmenį pasipriešinime atliko pogrindinė literatūra?

Senamiestis slepia šimtmečių istoriją. Nors Senamiestį daugiausia pažįstame per jo viduramžių ir šiuolaikinius pastatus bei statinius, orientacinis žaidimas „XX a. istorinės vietovės Senamiestyje“, esantis internetinėje aplinkoje avastrada.ee, veda žaidėjus į naujausios istorijos takus, į 1918–2010 metus. Jame yra dešimt istorinių pastatų ir vietų su klausimais, reikalaujančiais dėmesio ir įdomios papildomos informacijos. Čia laukia, kol bus atrasti pastatai, susiję su tamsesne Estijos istorija, su nepriklausomybės atkūrimu susijusios vietos, taip pat svarbūs kultūros istorijos pastatai.

Muziejaus pamokos centre – diskusija „Kas yra laisvė?“. Ką laisvė galėjo reikšti močiutėms ir seneliams? Ką laisvė galėjo reikšti tiems vaikams, kuriems teko bėgti laivu per audringą jūrą? Kas buvo laisvė tiems, kurie buvo išsiųsti toli į Sibirą ir augo be tėvų? Ar žaislų trūkumas yra laisvės apribojimas? Pabandysime rasti atsakymus į daugelį šiuolaikinių klausimų per vaikų gyvenimo istorijas. Kodėl svarbu palaikyti ir padėti vieniems kitus? Ar reikia gyventi namuose, kad būtum laisvas? Ar reikia kovoti už laisvę? Ar visi gali būti laisvi? Ar gali būti laimingas, kai nesi laisvas? Aptarsime šiuos ir daugelį kitų klausimų. Kad diskusija būtų įsimintina, kiekvienas vaikas susikurs savo asmeninį laisvės kompasą.

George'o Orwello romanas „1984“ piešia totalitarinės visuomenės, kurioje visi išduoda vienas kitą, paveikslą. Kaip užsienio valstybė įsitvirtina okupuotoje teritorijoje ir kaip valdžia pradeda formuoti mūsų mintis ir veiksmus? Kodėl vieni pritaria užsienio valdžiai, o kiti laikosi savo įsitikinimų ir priešinasi? Muziejaus pamokoje nagrinėsime kolaboravimo istorijas tiek vokiečių, tiek sovietų okupacijų metu. Taikydami aktyvius mokymosi metodus, aptarsime kolaboravimo priežastis ir pasekmes tiek visuomeniniu, tiek asmeniniu lygmeniu. Diskusijoje atskaitos taškų ieškosime ir garsiajame Orwello romane.

Orientacinis žaidimas „Nepriklausomybės atkūrimo takais“ nukelia žaidėjus į Dainuojančios revoliucijos laikus, 1987–1991 m. Dainuojanti revoliucija – tai bendras masinių nacionalistinių demonstracijų, vykusių prieš Estijos nepriklausomybės atkūrimą, pavadinimas, kuriose patriotinių dainų dainavimas atliko svarbų vaidmenį. Žaidime yra 13 istorinių pastatų ir vietų, taip pat užduočių, reikalaujančių dėmesio, diskusijų ir judėjimo, taip pat įdomios papildomos informacijos. Priklausomai nuo klausimo formos, papildomą informaciją rasite tik išsaugoję atsakymą. Jei vietos žemėlapyje pažymėtos chronologine tvarka, galite saugiai pereiti taškus, esančius arti vienas kito iš eilės.

Pamoka skirta 7–12 klasių mokiniams ir joje nagrinėjama karo ir taikos tema, pasakojant istorijas apie estų pasirinkimus Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnių okupacijų metu. Šioje vertybėmis grįstoje ir į aktyvų mokymąsi orientuotoje muziejaus pamokoje, remdamiesi Antruoju pasauliniu karu ir biografijomis, nagrinėsime, koks galėjo ir gali būti žmogaus gyvenimas karo įkarštyje ir esant atšiauriai politikai. Kuo žmonės pasiryžę rizikuoti, kad apgintų savo tėvynę, artimuosius ir laisves, ir ką gali atnešti šie pasirinkimai? Išsamiau analizuosime politinę situaciją ir pasirinkimus Estijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Taip pat kalbėsime apie pasipriešinimą, pabėgimą ir ėjimą į frontą prieš užsienio valdžią, remdamiesi penkių skirtingų žmonių biografijomis. Be to, aptarsime, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad išsaugotume ir vertintume sunkiai iškovotą nacionalinę nepriklausomybę ir laisves, kurias suteikia demokratija.

Ar prieš „Angry Birds“, planšetinius kompiuterius, „Monster“ lėles ir „Jänku Juss“ animacinius filmukus buvo žaidimų, žaislų, vaikiškų laidų ar filmų? Sklando gandai, kad tokių buvo. Muziejaus pamokoje susipažinsime su žaislais, žaidimais ir vaikiškomis laidomis, kurios buvo žinomos mūsų seneliams, gyvenusiems Estijos SSR. Apžiūrėsime automobilių modelius, kurie važinėjo svetainės parketu, kai „The Beatles“ darė didelius dalykus pasaulyje. Išgirsime istorijas apie žaislus, kurie džiugino Antrojo pasaulinio karo metu į Vakarus pabėgusius Estijos berniukus ir mergaites, ir vaikus iš į Sibirą ištremtų šeimų. Per kūrybinę veiklą mokiniai tampa mažaisiais istorikais, kurie savaip interpretuoja istorinius objektus.

1944 m. iš Estijos pabėgo beveik 80 000 žmonių, bijodami, kad pasikartos pirmųjų okupacijos metų siaubai. Kas nusprendė bėgti? Kodėl jie išvyko? Ką jie jautė? Kuo rizikavo bėgdami ir kas jų laukė naujoje gyvenamojoje vietoje? Su kokiais sunkumais susidūrė prisitaikydami naujoje šalyje? Kaip jiems pavyko išsaugoti savo kultūrą užsienyje? Į šiuos klausimus ieško atsakymų muziejaus užsiėmimas. Užsiėmimas padeda suprasti pagrindinius pabėgėlių iššūkius ir geriau juos suprasti.

Muziejaus pamokoje per gyvenimo istorijas nagrinėsime, koks galėjo ir gali būti žmogaus gyvenimas karo ir griežtos politikos metu. Kodėl daugelis žmonių nusprendė palikti savo tėvynę? Kas liko ir liks? Kas buvo prievarta išvežtas? Kokius pasirinkimus jauni žmonės turėjo priimti praeityje ir kokius pasirinkimus turime priimti šiandien? Mes taip pat kasdien savo gyvenime priimame lengvesnius ar sunkesnius pasirinkimus, kurie gali visam laikui paveikti mūsų likimą. O kaip dėl mūsų protėvių? Koks buvo jų gyvenimo likimas? Kokie buvo ar nebuvo jų pasirinkimai? Muziejaus pamokoje prisiminsime pabėgimą ir represijas vokiečių ir sovietų okupacijų metu. Grupėse nagrinėsime, kas galėjo turėti įtakos Olafo, Lindos, Magdos ir daugelio kitų sprendimams ir kaip jų pasirinkimai paveikė jų tolesnį gyvenimą.

Virtuali kelionė laiku „VR Talinas 1939/44“ pirmiausia nukelia į prieškario laikotarpį ir supažindina su Talino Harju gatvės istorija. Per VR akinius galite erdviškai, spalvingai ir interaktyviai patirti, koks gražus buvo Talinas prieš Antrąjį pasaulinį karą. Istorikų sudarytas audiogidas supažindina su Talino pastatų, įmonių ir kavinių istorija. Antroji virtualios kelionės dalis nukelia į vokiečių okupacijos laikus, įskaitant sovietų oro pajėgų puolimą prieš Taliną ir Harju gatvės bombardavimo 1944–1946 m. kovo mėn. pasekmes. Programa tęsiasi Vabamu ir per biografijas tyrinėjama, koks galėjo ir gali būti žmogaus gyvenimas karo įkarštyje ir taikant griežtą politiką. Kodėl daugelis žmonių nusprendė palikti savo tėvynę? Kas liko ir liks? Kas buvo prievarta išvežtas? Kokius pasirinkimus jaunimas turėjo priimti anksčiau ir kokius pasirinkimus turi priimti šiandien? Mes taip pat kasdien savo gyvenime priimame lengvesnius ar sunkesnius sprendimus, kurie gali visam laikui paveikti mūsų likimą. Bet kaip dėl mūsų protėvių? Koks buvo jų likimas? Kokie buvo ar nebuvo jų pasirinkimai? Jungtinė programa suteikia gerą apžvalgą apie Talino likimą Antrojo pasaulinio karo metu ir moko suprasti žmonių pasirinkimus karo įkarštyje, kurie nepaisant visko susidoroja su sunkumais.

Estijos žmonių parama Ukrainai nuo karo pradžios 2022 m. yra didelė: ar tai būtų demonstracijos, paaukoti pinigai ir daiktai, savanoriškas darbas ar kitais būdais. Muziejaus pamokoje nagrinėsime, kaip stipri pilietinė visuomenė yra laisvos valstybės pagrindas ir ar ir kaip pasikeitė Estijos pilietinė visuomenė, padėdama Ukrainai. Taip pat aptarsime humanitarinę pagalbą ir vystomąjį bendradarbiavimą platesne prasme. Pamokoje daugiausia dėmesio bus skiriama dalyvaujamosioms diskusijoms ir atvejų analizėms.

Muziejaus pamoka „2 istorijos, 2 vietos – pojūčių kelionė į istoriją“ pirmiausia skirta mokiniams, turintiems specialiųjų protinių ir mokymosi sutrikimų, su kuriais aptarsime, kas yra istorija ir kodėl mes studijuojame istoriją. Siekdami geriau suprasti naujausią Estijos istoriją, leisimės į kelionę laiku į 1941 ir 1944 metus, kur kalbėsime apie tremtį ir Didįjį pabėgimą per 14-mečių Hanso ir Urvės istoriją. Iliustruodami istorijas, pasitelksime regą, klausą, lytėjimą ir uoslę. Kelionės metu sužinosime, ką Hansas pasiėmė į tremtį ir kaip atrodė jo namai toli Sibire. Naudodamiesi emocijų žemėlapiais, aptarsime, kaip Urvė galėjo jaustis, kai jai teko leistis į pabėgimo kelionę į laisvąjį pasaulį, ir kokie išbandymai jos laukė kelionėje ir naujoje gyvenamojoje vietoje. Pamokos pabaigoje apmąstysime, ar ir kokie panašumai yra Hanso ir Urvės istorijose, palyginti su šių dienų jaunimo istorijomis tiek Estijoje, tiek kitur.

Visi turime teises, bet dažnai pamirštame, kad teisės taip pat ateina su pareigomis. Kokios pagrindinės žmogaus teisės išvardytos Vaiko teisių konvencijoje? Muziejaus pamokoje apmąstysime lygybės, laisvės ir žmogaus orumo temą tiek istorijoje, tiek šiuolaikinėje Estijoje, remdamiesi realiomis istorijomis iš gyvenimo. Siekdami pagyvinti diskusiją, pabandysime įsijausti į tikrų žmonių kailį, nesvarbu, ar šiuos batus avi Sibire užaugęs Hansas, ar į Švediją pabėgusi Urvė. Pamokos pabaigoje bus užpildyta klasės teisių ir pareigų deklaracija, kad galėtume ir toliau prisiminti: teises ir laisves galima išsaugoti tik tuo atveju, jei vykdome savo pareigas.

Kodėl praeities tyrinėjimas mums toks svarbus? Kaip gauname informacijos iš istorinių šaltinių, kurių kilmė mums nežinoma? Kuo skiriasi žodinių, rašytinių, vaizdinių ir materialinių istorinių šaltinių tyrinėjimas? Ką reiškia šaltinių kritika? Muziejaus pamoka tinka jauniems žmonėms, pradedantiems studijuoti istoriją ir norintiems geriau suprasti istoriko darbą. Studijuosime muziejaus kolekcijose esančius šaltinius, kurie susiję su tamsiąja Estijos neseniai įvykusios istorijos puse – vokiečių ir sovietų okupacijomis, trėmimais, Holokaustu, taip pat materialiniais istoriniais šaltiniais, susijusiais su kasdieniu gyvenimu. Pamokos pabaigoje mokiniai turės savarankiškai sudarytą istorikams skirtą vadovą, kaip studijuoti praeitį.

Muziejaus pamoka suteikia galimybę aplankyti liūdnai pagarsėjusias kalėjimo kameras Pagari gatvėje ir kartu apmąstyti, kodėl svarbu jas prisiminti ir pagerbti. Aptarsime nusikaltimus žmoniškumui ir pagalvosime, kas skatina žmogų bendradarbiauti su totalitariniu režimu ir naikinti bendrapiliečius. Mažose grupėse tyrinėsime namo ir KGB istoriją. Išgirsime verčiančių susimąstyti istorijų apie politinio teroro užkulisius ir pasipriešinimo galimybes. Susipažinsime su Pagari namuose kalėjusių ir iš jų gyvų išėjusių žmonių prisiminimais. Tyrinėsime beviltiškoje situacijoje atsidūrusio žmogaus jausmus ir mintis bei kas jam padėjo išgyventi šį sunkų gyvenimo laikotarpį. Pamokos pabaigoje aptarsime, kaip tokios istorijos padeda mums tobulėti rytoj ir ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad praeities nusikaltimai nepasikartotų. Prieš arba po veiklos: rekomenduojame peržiūrėti vaizdo įrašus apie baimę ir represijas mokymosi aplinkoje „Istorija ekrane“.