Paldiskis Karinis miestas

Paldiskis (istoriškai žinomas kaip Rågervik) yra Estijos šiaurinėje pakrantėje, Pakri pusiasalyje.

Jis buvo svarbus uostas nuo Didžiojo Šiaurės karo laikų. 1718 m. Rusijos imperatorius Petras Didysis įsakė čia pastatyti įtvirtintą jūrų uostą ir kitus karinius objektus, paversdamas miestą viena svarbiausių imperijos karinio jūrų laivyno bazių.

Tarpukario Estijos nepriklausomybės laikotarpiu vasaromis Paldiskis buvo šarvuotų traukinių mokymo vieta. Dėl 1939 m. Sovietų Sąjungos Estijos Respublikai primestos savitarpio pagalbos pakto Paldiskis atiteko Raudonosios armijos kontrolei. Buvo įkurta Paldiski karinio jūrų laivyno bazė ir pastatyti tolesni įtvirtinimai. Paldiski regionas turėjo didelę reikšmę Raudonosios vėliavos Baltijos laivyno pakrantės gynybos sistemoje. Septintajame dešimtmetyje Paldiski buvo atidarytas vienas iš trijų Sovietų Sąjungoje esančių atominių povandeninių laivų mokymo centrų (įrengtas atominio povandeninio laivo maketas). Miestas ir Pakri salos buvo uždaryti visuomenei ir laikomi paslaptyje. Paldiski turėjo du branduolinius reaktorius, kurie vėliau buvo įbetonuoti.

Sovietmečio pastatai Paldiski mieste tapo retenybe. Petro Didžiojo jūrų tvirtovės bastionai atviri turistams: https://visitharju.ee/et/node/9682.