Karostos Šv. Nikolajaus stačiatikių jūros katedra
Infrastruktūra

Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros katedra yra vizualinis ir dvasinis Karostos akcentas, ryškus kontrastas su šalia pastatytais aukštybiniais surenkamaisiais namais. Bažnyčia buvo suprojektuota ir pastatyta pagal XVII a. rusų stačiatikių cerkvių principą – su vienu centriniu ir keturiais šoniniais kupolais.

Imperatoriui Aleksandrui III projektuojant uosto kompleksą, jau buvo numatyta reprezentacinė katedra, tačiau iš pradžių prioritetas buvo teikiamas uosto infrastruktūrai. Nuo pat pradžių uosto ligoninės teritorijoje veikė laikina stačiatikių cerkvė.

Jūrų Šv. Nikolajaus katedros statyba pradėta 1900 m. pagal architekto Vasilijaus Kasjakovo projektą, kuris buvo labai panašus į kitus to meto Rusijos imperijos sakralinius pastatus. Katedra buvo pašventinta 1903 m. rugpjūčio 22 d., joje dalyvavo Rusijos imperatorius Nikolajus II su šeima. Iki 1915 m. katedroje vykdavo visi Rusijos armijos ir karinio jūrų laivyno iškilmingi renginiai, įskaitant 2-osios Ramiojo vandenyno eskadrilės tarnybą 1904 m., prieš jai išplaukiant į Tolimuosius Rytus, kur ji buvo sunaikinta Cušimos mūšyje.

Po 1915 m., kai Liepoją okupavo vokiečių kariuomenė, katedra išlaikė savo sakralinį statusą ir iš dalies savo įrangą, joje vykdavo retos pamaldos.

Latvijos armijai įgulus Liepojoje Karostos teritorijoje, katedra toliau veikė kaip stačiatikių bažnyčia iki 1934 m., kai ji buvo paversta liuteronų bažnyčia Liepojos garnizonui. Bažnyčia buvo perdažyta, įskaitant kryžių pakeitimą, ir trys pagrindinės konfesijos – liuteronų, katalikų ir stačiatikių – galėjo joje laikyti pamaldas. Katedroje buvo išsaugotas vienas stačiatikių altorius, o XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje liuteronų pamaldoms buvo įrengti VEF pagaminti elektriniai vargonai.

1939–1941 m., sovietų karinės bazės metu, katedra prarado sakralinį statusą, o Antrojo pasaulinio karo metu pastatu taip pat naudojosi įvairūs vokiečių daliniai.

Po Antrojo pasaulinio karo sovietų karinio jūrų laivyno bazės vadovybė katedroje įkūrė motinų klubą, o pastatas buvo pritaikytas naujai funkcijai.

1991 m. rugsėjį, dar veikiant Rusijos Federacijai, katedra buvo atkurta ir išsaugota iki istorinio pavadinimo bei perduota Stačiatikių bažnyčiai. Pirmosios pamaldos įvyko 1991 m. gruodžio 19 d. Šv. Nikolajaus garbei. 2016 m. rugsėjį buvo pašventinti restauruoti katedros varpai.