Nacionalinių partizanų memorialinė vieta Striķu gatvėje, Saldus
Memorialinis vieta

Įkeliama...

56.6565,22.4978

Jūsų numatytoji GPS programa „Google“ žemėlapių navigacija „Bing“ žemėlapių navigacija Open Street Map

Striķu iela, Saldus, Latvija

+371 63807443

saldus.lv/par-mums/aktualitates/posts/atceres-pasakums-par-godu-nacionalo-partizanu-pieminai

tiksc@saldus.lv; tic@saldus.lv

Saldus TIKS

122

Vieta gali būti lankoma organizuotomis grupėmis

Show original

Memorialas yra Striķu ir Lauku gatvių sankryžoje.

Tragiškai kruvinas įvykis šioje vietoje įvyko taikos metu 1950 m. vasario 24 d. Salduse, Strikių (tuometinės 5. augusto) gatvėje, netoli 33-iojo ir 35-ojo namų. Šios gatvės 33-iajame name, po Žiemgalos miško brigadų grupės su jos štabo bunkeriu Ylės miškuose sunaikinimo 1949 m. kovo mėn., gyvi ir nesugauti trys miško brigados, tarp jų pats grupės vadas Kārlis Krauja (tikrasis vardas Visvaldis Brizga) ir jo bendrininkas Vilis Krusts. Jie tikėjosi praleisti 1950 m. žiemą Bergmanių namuose Salduse, tačiau buvo suimti ir susekė. Abu namus apgulė apie 30 čekistų, o anksti ryte įvyko įnirtingos kovos. Čekistai buvo apšaudyti iš abiejų namų, tačiau pralaimėję triuškinančiai persvarai, abu partizanai bandė pabėgti į netoliese esantį Veidės mišką. Tačiau čekistai partizaną Krustą nušovė jau ant namo laiptų, o Kraują – apie 80 metrų toliau miško link.

Abu namai buvo padegti, gyventojų iš anksto paprašius išeiti ir pažadėjus, kad jų gyvybės bus išsaugotos. Yra pranešimų, kad žmonės išėjo, bet vis tiek buvo sušaudyti vietoje. Tarp sušaudytųjų arba dūmuose uždususių žmonių buvo tėvas ir sūnus Kursinskiai iš 35-ojo namo, kurie rėmė partizanus, bet taip pat buvo sušaudyta Kursinskių namo gyventoja Leontine Ezerkalni, kuri nežinojo apie savo šeimininko ryšius su miško brigadomis.

1944 -~1957

III Nacionaliniai partizanai

The memorial is located at the intersection of Striķu and Lauku Street.

The tragically bloody event that took place at this place took place during peacetime on 24 February 1950 in Saldus, on Striķu (then 5. augusta) Street, near the 33rd and 35th houses. In the 33rd house of this street, after the destruction of the Zemgale group of forest brigades with its headquarters bunker in the forests of Īle in March 1949, three forest brigades were still alive and uncaptured, including the group commander himself, Kārlis Krauja (real name Visvaldis Brizga), and his associate Vilis Krusts. They had hoped to spend the winter of 1950 at the Bergmanis&#39; home in Saldus, but they were rounded up and tracked down. The two houses were besieged by about 30 Chekists and a fierce battle took place early in the morning. The Chekists were fired on from both houses, but, losing to overwhelming odds, the two partisans tried to escape to the nearby Veide forest. However, the Chekists shot partisan Krusta already on the stairs of the house, and Krauja - about 80 metres further towards the forest.

Both houses were set on fire, the occupants having been asked to come out beforehand and promised that their lives would be spared. There are reports that people did come out, but they were shot on the spot anyway. Among the people shot or suffocating in the smoke were the father and son Kursinski from House 35, who had supported the partisans, but also Leontine Ezerkalni, a resident of the Kursinski house, who had no knowledge of her landlord&#39;s connections with the forest brigades, was shot.

Piemiņas akmens atrodas Striķu un Lauku ielas krustojumā.

Traģiski asiņainais notikums šajā vietā risinājās miera laikā 1950. gada 24. februārī Saldū, Striķu (toreiz 5. augusta) ielā pie 33. un 35. nama. Šīs ielas 33.namā pēc 1949. gada martā iznīcinātās mežabrāļu Zemgales grupas ar mītnes bunkuru Īles mežos dzīvi un nesagūstīti vēl bija palikuši trīs mežabrāļi, tostarp pats grupas komandieris Kārlis Krauja (īstajā vārdā Visvaldis Brizga) un viņa līdzgaitnieks Vilis Krusts. 1950. gada ziemu viņi cerēja pārlaist Bergmaņu mājās Saldū, tomēr tika sazīmēti un izsekoti. Abas mājas aplenca ap 30 čekistu, un rīta agrumā notika sīva kauja. Uz čekistiem šāva no abām mājām, bet, zaudējot milzīgajam pārspēkam, abi partizāni centās bēgot izlauzties līdz tuvējam Veides mežam. Partizānu Krustu čekisti tomēr nošāva jau uz mājas kāpnēm, bet Krauju &ndash; apmēram 80 metrus tālāk uz meža pusi.

Abas mājas aizdedzināja, iepriekš aicinot to iemītniekus nākt ārā un solot saglabāt viņiem dzīvību. Ir ziņas, ka cilvēki arī nāca ārā, bet viņus tik un tā uz vietas nošāva. Nošauto vai dūmos jau nosmakušo cilvēku vidū bija arī tēvs un dēls Kuršinski no 35. nama, kas partizānus bija atbalstījuši, bet tāpat nošāva arī Kuršinsku mājas iemītnieci Leontīni Ezerkalni, kas par saimnieku sakariem ar mežabrāļiem vispār nav zinājusi.

Mälestusmärk asub Striķu ja Lauku tänava ristmikul.

Traagiliselt verine sündmus, mis toimus sellel kohal, leidis aset rahuajal 24. veebruaril 1950. aastal Saldus, Striķu (tollal 5. augusta) tänaval, 33. ja 35. maja lähedal. Selle tänava 33. majas oli pärast Zemgale metsaprügade rühma koos peakorteripunkriga Īle metsades 1949. aasta märtsis toimunud hävitamist veel elus ja tabamata kolm metsaprügade rühma, sealhulgas rühmaülem ise, Kārlis Krauja (tegelik nimi Visvaldis Brizga), ja tema kaaslane Vilis Krusts. Nad lootsid veeta 1950. aasta talve Bergmanide kodus Salduses, kuid nad võeti kokku ja otsiti üles. Kaks maja piirasid umbes 30 tšekisti ja varahommikul toimus äge lahing. Tšekistid said mõlemast majast tule alla, kuid ülekaalukale kaotades püüdsid partisanid põgeneda lähedalasuvasse Veide metsa. Tšekistid tulistasid aga partisan Krusta juba maja trepil ja Krauja - umbes 80 meetrit edasi metsa poole.

Mõlemad majad pandi põlema, kusjuures elanikke paluti eelnevalt välja tulla ja lubati, et nende elu jääb puutumata. On teateid, et inimesed tulid küll välja, kuid nad tulistati siiski kohapeal maha. Nende inimeste hulgas, kes lasti maha või lämbusid suitsus, olid isa ja poeg Kursinski majast 35, kes olid toetanud partisane, aga ka Kursinski maja elanik Leontine Ezerkalni, kes ei teadnud oma majaomaniku sidemetest metsabrigaadidega, lasti maha.

Memorialas yra Striķu ir Lauku gatvių sankryžoje. Tragiškai kruvinas įvykis šioje vietoje įvyko taikos metu 1950 m. vasario 24 d. Salduse, Strikių (tuometinės 5. augusto) gatvėje, netoli 33-iojo ir 35-ojo namų. Šios gatvės 33-iajame name, po Žiemgalos miško brigadų grupės su jos štabo bunkeriu Ylės miškuose sunaikinimo 1949 m. kovo mėn., gyvi ir nesugauti trys miško brigados, tarp jų pats grupės vadas Kārlis Krauja (tikrasis vardas Visvaldis Brizga) ir jo bendrininkas Vilis Krusts. Jie tikėjosi praleisti 1950 m. žiemą Bergmanių namuose Salduse, tačiau buvo suimti ir susekė. Abu namus apgulė apie 30 čekistų, o anksti ryte įvyko įnirtingos kovos. Čekistai buvo apšaudyti iš abiejų namų, tačiau pralaimėję triuškinančiai persvarai, abu partizanai bandė pabėgti į netoliese esantį Veidės mišką. Tačiau čekistai partizaną Krustą nušovė jau ant namo laiptų, o Kraują – apie 80 metrų toliau miško link. Abu namai buvo padegti, gyventojų iš anksto paprašius išeiti ir pažadėjus, kad jų gyvybės bus išsaugotos. Yra pranešimų, kad žmonės išėjo, bet vis tiek buvo sušaudyti vietoje. Tarp sušaudytųjų arba dūmuose uždususių žmonių buvo tėvas ir sūnus Kursinskiai iš 35-ojo namo, kurie rėmė partizanus, bet taip pat buvo sušaudyta Kursinskių namo gyventoja Leontine Ezerkalni, kuri nežinojo apie savo šeimininko ryšius su miško brigadomis.<div class=machineTranslBy machineTranslByGoogle> </div>

Die Gedenkstätte befindet sich an der Kreuzung von Striķu und Lauku-Straße.

Das tragisch blutige Ereignis, das sich an diesem Ort abspielte, fand in Friedenszeiten am 24. Februar 1950 in Saldus, in der Striķu (damals 5. Augusta) Straße, in der Nähe des 33. und 35. Im 33. Haus dieser Straße befanden sich nach der Zerstörung der Zemgale-Forstbrigade mit ihrem Hauptbunker in den Wäldern von Īle im März 1949 noch drei lebende und nicht gefangene Forstbrigaden, darunter der Kommandeur der Gruppe selbst, Kārlis Krauja (mit richtigem Namen Visvaldis Brizga), und sein Mitarbeiter Vilis Krusts. Sie hatten gehofft, den Winter 1950 im Haus der Bergmanis in Saldus verbringen zu können, doch sie wurden zusammengetrieben und aufgespürt. Die beiden Häuser wurden von etwa 30 Tschekisten belagert, und frühmorgens kam es zu einem heftigen Kampf. Die Tschekisten wurden von beiden Häusern aus beschossen, doch die beiden Partisanen versuchten, in den nahe gelegenen Veide-Wald zu fliehen, da sie in der Überzahl waren. Die Tschekisten erschossen jedoch den Partisanen Krusta bereits auf der Treppe des Hauses und Krauja etwa 80 Meter weiter in Richtung Wald.

Beide Häuser wurden in Brand gesteckt, nachdem die Bewohner zuvor aufgefordert worden waren, herauszukommen, und ihnen versprochen worden war, dass ihr Leben verschont bleiben würde. Es wird berichtet, dass die Menschen zwar herauskamen, aber dennoch auf der Stelle erschossen wurden. Unter den Erschossenen oder im Rauch Erstickenden waren auch Vater und Sohn Kursinski aus Haus 35, die die Partisanen unterstützt hatten, aber auch Leontine Ezerkalni, eine Bewohnerin des Kursinski-Hauses, die nichts von den Verbindungen ihres Vermieters zu den Waldbrigaden wusste, wurde erschossen.

Мемориал находится на пересечении улиц Стрику и Лауку.

Трагически кровавое событие, произошедшее на этом месте, случилось в мирное время 24 февраля 1950 года в Салдусе, на улице Стрику (тогда 5. Августа), возле 33-го и 35-го домов. В 33-м доме этой улицы, после уничтожения Земгальской группы лесных бригад с ее штабным бункером в лесах Иле в марте 1949 года, остались живы и не захвачены три лесные бригады, в том числе сам командир группы Карлис Крауя (настоящее имя Висвалдис Бризга) и его соратник Вилис Крастс. Они надеялись провести зиму 1950 года в доме Бергманисов в Салдусе, но их окружили и выследили. Два дома осадили около 30 чекистов, и рано утром произошел ожесточенный бой. Чекисты вели огонь из обоих домов, но, уступая в численности, два партизана попытались бежать в близлежащий лес Вейде. Однако чекисты застрелили партизана Краста уже на лестнице дома, а Краужа - примерно в 80 метрах дальше к лесу.

Оба дома были подожжены, причем жильцов заранее попросили выйти и пообещали, что их жизни будут пощажены. Есть сведения, что люди все же вышли, но их все равно расстреляли на месте. Среди расстрелянных или задохнувшихся в дыму были отец и сын Курсинские из дома 35, которые поддерживали партизан, а также Леонтина Эзеркальни, жительница дома Курсинских, которая не знала о связях своего хозяина с лесными бригадами.

Nacionalinių partizanų memorialinė vieta Striķu gatvėje, SaldusMemorialinis vieta

III Nacionaliniai partizanai

Susijusi laiko juosta

Susijusios temos

Nacionalinių partizanų memorialinė vieta Striķu gatvėje, Saldus
Memorialinis vieta