Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje
Memorialinė vieta

Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Skuodo žydų bendruomenės moterų ir vaikų holokausto atminimo vieta Alkos kalno papėdėje. Kęstučio Kilinsko nuotrauka
Kryžius Alkos kalne, Algirdas Mulvinskas, 2005, Kretingos miesto muziejus
Įkeliama...
 Joskaudų miškas, Kretingos r., Lietuva
330

1941 m. liepos pabaigoje Skuodo žydės su vaikais (apie 500) pėsčiomis buvo išvarytos į Dimitravo stovyklą (41 km nuo Skuodo). Jų koloną lydėjo apie 20 Skuodo pagalbinės policijos būrio vyrų. Maždaug po savaitės (1941 m. rugpjūčio 3 d.) į stovyklą iš Kauno atvyko Edmundas Tyras, kuris vidaus reikalų ministerijos įsakymu buvo paskirtas Dimitravo stovyklos laikinuoju viršininku.

1941 m. rugpjūčio 15 d. į Dimitravo stovyklą atvyko keliolika Skuodo pagalbinių policininkų. Vakare jie užėjo į barakus ir liepė merginoms pasilikti, o moterims ir vaikams išeiti į kiemą. Už 1,5 km nuo stovyklos, Jazdų miške, Alkos kalno papėdėje, jau buvo iškastos kelios didelės duobės. Moterys su vaikais didelėmis grupėmis buvo varomos prie duobių, išrengiamos, įstumiamos į duobes ir sušaudomos. Šaudė apie 20 Skuodo pagalbinės policijos būrio vyrų ir 4 vietiniai, aplinkinių kaimų gyventojai, savanoriai. Šaudymui vadovavo Mykolas Vitkus. Po egzekucijos duobes užkasė patys žudikai ir iš aplinkinių kaimų atvaryti valstiečiai.

1944 m. gruodžio mėn. žudynių vietą tyrusi sovietinė komisija atkasė 4 kapavietes. Komisija surado 510 nužudytųjų lavonų (31 vaiko, 94 paauglių ir 385 moterų). Vaikų lavonuose šautinių žaizdų nerasta.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Holokausto Lietuvoje atlasas. Nuoroda internetu: http://holocaustatlas.lt/LT/#a_atlas/search//page/1/item/146

Arūnas Bubnys, Mažieji Lietuvos getai ir laikinosios izoliavimo stovyklos 1941–1943 metais“ – Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai,Vilnius, 2000, p. 164;