Pirmojo Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties vieta
Memorialinė vieta
146
Netoli Taučiūnų kaimo Kėdainių rajone.
Povilas Lukšys yra pirmasis tarpukario Lietuvos kariuomenės karys, žuvęs kovose prieš Raudonąją armiją 1919 m. vasario 8 d. Tai nulėmė, kad P. Lukšys tapo kovos už laisvę simboliu ir vienu iš svarbiausių Nepriklausomybės karo siužetų veikėjų. Jo vardu buvo pavadintos miestų gatvės, pastatytas biustas Karo muziejaus sodelyje, o žūties diena buvo minima Lietuvos kariuomenės daliniuose.
1929 m. rugsėjo 15 d. P. Lukšio žūties vietoje Taučiūnų kaime buvo atidengtas paminklas, kurio autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Paminklo trikampė forma simbolizuoja ant rankovės dėvėtą trikampį savanorių ženklą, trys paminklo terasos atspindi tautinės vėliavos spalvas, piramidė – amžinybę. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo prezidentas A. Smetona, žuvusiojo artimieji – motina, seserys, brolis. Skurdžiai gyvenusiai P. Lukšio motinai buvo skirtas žemės sklypas Paobelės dvare šalia sūnaus žūties vietos. Netoliese esanti Šlikių geležinkelio stotis pavadinta Lukšių vardu. 1962 m. paminklas buvo nugriautas, o 1992 m. atstatytas toks, koks ir buvo.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Kęstutis Kilinskas, Kaip formuota Antano Juozapavičiaus ir Povilo Lukšio atmintis tarpukario Lietuvoje, Naujasis Židinys – Aidai, Nr. 1, 2022. Prieiga internetu: https://nzidinys.lt/kestutis-kilinskas-kaip-formuota-antano-juozapaviciaus-ir-povilo-luksio-atmintis-tarpukario-lietuvoje-nz-a-nr-1
Vasilijus Safronovas, Kęstutis Kilinskas, Dangiras Mačiulis, Išgyventoji istorija tarpukariu. Vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika, žibėda, 2022
