Šaltojo karo ir sovietų okupacijos palikimas Žemaitijoje

Priekulėje, Klaipėdos gatvėje (yra nukreipiantis kelio ženklas).

Muziejus įsikūręs buvusios Rytprūsių žandarmerijos nuovados pastatuose. Jie pastatyti 1909 m. pagal tipinį projektą. Pokaryje pastatus užėmė sovietų represinės struktūros: 1945–1950 m. čia veikė NKVD-MVD-MGB Priekulės valsčiaus poskyris, 1950–1953 m. – MGB Priekulės rajono skyrius, 1946–1953 m. čia buvo ir Priekulės stribų būstinė. Pagrindiniame buvusios nuovados pastate ir jo rūsyje buvo tardomi ir kankinami žmonės, buvusiame ūkiniame pastate – kalinami sulaikytieji, dar kitame pastate – sumetami nužudytųjų kūnai. Kūnai vėliau būdavo užkasami sklypo gilumoje esančiame sode arba išvežami ir sumetami į durpyną Drukiuose.

Muziejus šiose patalpose duris atvėrė 2006 m. Pagrindinės ekspozicijos temos – pokario rezistentų kova ir trėmimai šiame Klaipėdos krašte. Muziejus turi ir lauko ekspoziciją: eksponuojamas tremties vagonas ir partizanų bunkerio kopija. Muziejaus teritorijoje sukurti atminties ženklai: įrengta koplytėlė, stovi tautodailininkų sukurti koplytstulpiai, masinės kapavietės vietoje pastatytas memorialas.

Klaipėdos miesto centrinėje dalyje.

Klaipėda – savito likimo kraštas. Kai 1940 m. sovietai okupavo Lietuvą, Klaipėdos miestas ir kraštas jau priklausė Vokietijos Reichui. 1945 m. sausį Raudonoji armija užėmė Klaipėdą. Karinės komendantūros registracijos duomenimis, tuo metu mieste buvo likę 28 civiliai gyventojai. Taip prasidėjo naujas sovietinis Klaipėdos etapas. Vieną represinį režimą pakeitė kitas.

Ekspozicijos „Sovietmečio pėdsakais“ sumanytojų tikslas – paskatinti sovietmečio ir 9 deš. pabaigoje prasidėjusių permainų refleksiją, prakalbinti sudėtingą sovietmečio erdvę. Pasakojama apie naujuosius gyventojus, „socialistinės“ Klaipėdos statybą, sovietinės ideologijos ir propagandos siekius, pasipriešinimą tautinės, pilietinės ir religinės sąmonės slopinimui. Plėtojamos atskiros istorijos ir temos: sovietmečio inteligento gyvenamojo kambario interjero ekspozicija iliustruojama to meto žmonių kasdienybė; improvizuotu „raudonuoju kampeliu“ ir sovietmečio šūkiais bylojama apie sovietinės propagandos metodus ir banalumą; kompiuteriniame terminale pristatoma Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statyba ir jos likimas 1957–1963 m. ir t. t.

Klaipėdos mieste.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantis muziejus “39/45” kalba apie Antrojo pasaulinio karo istoriją Klaipėdos mieste ir krašte. Muziejus įkurtas po pylimu, buvusios Klaipėdos pilies rytinės kurtinos vietoje, kur karo metais Vokietijos kariuomenės daliniai buvo įsirengę sprogmenų sandėlį.

Muziejaus ekspozicija yra moderni ir patraukti lankytojui – ekspoziciją sudaro 4 salės, pristatančios skirtingus karo laikmečio etapus, o ekspozicijos salėse  įrengta 13 interaktyvių taškų. Salėje „Klaipėda karo išvakarėse“ galima susipažinti su istoriniais dokumentais bei nuotraukomis, o kardinalūs anuometiniai pasikeitimai Europoje vaizduojami originaliame animuotame žemėlapyje. Salėje „Klaipėdos šturmas“ pristatoma itin tragiška Klaipėdos miesto ir jos gyventojų istorija, kitoje „Klaipėda po karo“ eksponuojama instaliacija, dedikuota sugriautoms miesto bažnyčioms atminti. Paskutinėje „Atminties“ salėje pastatytas simbolinis  6 metrų ilgio vežimas su stiklo dangčiu, po kuriuo daugybė paprastų buitinių daiktų, kadaise priklausiusių tiek vokiečių kariams, tiek klaipėdiečiams civiliams. Stiklas užpiltas smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus teks pirštais pravalyti smiltis.

The M52 “Sūduvis” mine countermeasures ship-museum is located on the Karališkoji Danės waterfront of Klaipėda, next to Castle Bridge.
It is a “Lindau” mine trawler class ship, built in 1956–1958 in West Germany. The mission of these ships is to detect and destroy sea mines. The hull was therefore made of Brazilian oak, the deck of teak, and the machinery, of non-magnetic metal.
From 1958 to 1999, the ship belonged to the German Navy and was named M1071 “Koblenz”. From 1978–1979, it was converted from a mine trawler to a mine hunter.
In 1999, the ship was transferred to the Lithuanian Navy. Navy ships are traditionally named after historical regions of Lithuania, so the received ship was also named M52 “Sūduvis”. The ship served Lithuania for 22 years, taking part in international and national exercises and operations. In 2021, the ship left the service of the Lithuanian Navy and was handed over to the Lithuanian Maritime Museum. Then, 52 “Sūduvis” was opened to the public and adapted for the needs of museum and educational use. The vessel on display has authentic operational equipment.

The park is located in Klaipėda between K. Donelaičio, Liepų, Trilapio and S. Daukanto streets.
Sculpture Park in Klaipėda is a multi-layered witness to the history of the city and of the world. A cemetery, a park, a memorial, a place for art – all this and more can be accommodated in one area.
In 1944–1945, the Soviet occupiers regained their positions in  ithuania, but Klaipėda was left without its old inhabitants. The once new, now old, city cemetery was left neglected. Finally, in 1977, it was disposed of, a Sculpture Park was built instead, and the installation of artworks began.
Today, the park is known as an open-air sculpture gallery of Lithuania’s mature modernism. 116 works created during the Soviet period (1977–1989) are on display here. Alongside works of art and relics of the ancient cemetery, monuments are also displayed here:
• Memorial to the events of the 1923 Klaipėda Uprising (1925);
• Memorial to the Soviet soldiers of World War II (1949–1980), part
of which was dismantled in 2022 after the outbreak of the war
of Russia against Ukraine;
• a memorial stone to the old inhabitants of Klaipėda – the
Memelenders (1992).
French prisoners of the Franco-Prussian War, German Imperial soldiers of the First World War, soldiers of Independent Lithuania, Belgian, Polish and French prisoners of the Second World War are also honoured with commemorative signs.