Nepriklausomybės kovų savanorio Antano Andriuškevičiaus stojimo į Lietuvos kariuomenę atsiminimai
Atsiminimuose reprezentuojamas atsisveikinimas su namiškiais, kelionės į karinį dalinį bei pirmųjų dienų kariuomenėje patirtys.
Būsimojo savanorio apsisprendimą stoti į Lietuvos kariuomenę lydėjo bemiegė naktis ir ryto laukimas, kol būsimojo savanorio Antano sesuo pakavo daiktus išvykimui. Atsiminimuose užfiksuotas atsisveikinimas su namiškiais, verkianti senutė, paskutinis žvilgsnis į nesenai mirusios motinos paveikslą bei susimąstymas, kurio lydimas Antanas apleido gimtąjį Šunskų miestelį Suvalkijoje.
Būsimieji savanoriai į Marijampolę išvyko rogėmis, kur juos sutiko ir išlydėjo didelė miestelėnų minia. Atsiminimuose užfiksuota, kad Vilkaviškio geležinkelio stotis buvo pilna į kariuomenę pasiryžusių stoti savanorių, pažymėtos jų džiaugsmo ašaros ir ryžtas, taip pat besimezgančios naujos pažintys ir sielą gaivinanti daina. Savanorių minią į Kauną gabeno traukinys išdaužytais langais, kur karinė tarnyba prasidėjo rikiuotės užsiėmimais ir mokymusi naudotis ginklais. Trumpai apmokyti savanoriai gretai išvyko frontą, kur jų laukė pirmasis kovos krikštas. A. Andriuškevičius pirmąjį kovos krikštą patyrė Jiezno kautynėse, kur Lietuvos kariuomenės daliniai privertė raudonarmiečius pasitraukti iš miestelio.
Po minėtų kautynių, savanoris buvo išleistas atostogų ir grįžo į gimtąjį Šunskų miestelį, kuriame sutiko vyruką atvykusi verbuoti savanorių į kariuomenę. Minėtas asmuo pakvietė A. Andriuškevičių papasakoti apie pirmąjį mūšį, kurio pasiklausyti prisigrūdo pilna mokykla jaunimo, kurie išklausę pasižadėjo „stoti į savanorius“.
- ANTANAS ANDRIUŠKEVIČIUS, Savanorio užrašai, Karo archyvas, t.VI, 1935, p. 101–106.
Related objects
Monument to the Soldiers Killed for Lithuania’s Freedom in 1919-1920
The monument to the Soldiers Killed for Lithuania’s Freedom in 1919-1920, in the battles of freedom, is located in Kupiškis Cemetery and is part of the Lithuanian Volunteers Memorial. The monument was built based on the design of Antanas Aleksandravičius; funds were donated by the residents of Kupiškis and surrounding towns and villages, as well as members of the Lithuanian Riflemen’s Union and the Spring Union. The monument is made of concrete, with steps at the base and a white rectangular obelisk that has white Gediminas columns and a cross at the top on a cubic grey pedestal. This was the basic symbol of the burial of volunteer soldiers, which was not demolished during the Soviet occupation, but the
symbolism was covered with plaster at the time.
In 1989, on the initiative of the Sąjūdis of Kupiškis, the monument was reconstructed and consecrated.
