Platelių žydų tragedija
Platelių miestelio Jazminų kalne 1941 m. liepos mėnesį buvo nužudyti 30 vietos žydų, o vieta vėliau tapo atmintina dėl tragiškų čia nutikusių įvykių.
"Likimas visų tas pats. Iš pradžių, kaip būdavo įprasta, surinko vyrus, čia pat prie Platelių, matėt, paminklas kur stovi – ten juos sušaudė. Po poros savaičių moteris, vaikus, senius išvedė čia, už Platelių, už kelių kilometrų į mišką, ir ten visus sušaudė," - pasakoja Eugenijus Bunka, išgyvenusio holokaustą tautodailininko Jakovo Bunkos sūnus. Remiantis E. Bunkos pasakojimais surinktais iš vietinių Platelių gyventojų, iš pradžių visi Platelių žydai buvo suvaryti į Platelių sinagogą. Pirma, pačiame Platelių miestelyje Jazminų kalno papėdėje sušaudė vyrus. Liko moterys, vaikai ir senukai, žmonės, kurie negalėjo pasipriešinti.
E. Bunka atmintyje saugo istoriją papasakotą vietinio, tada dar berniuko, pavarde Baužys. Jis tapo vienu iš liudininkų, mačiusių kas vyko ant Jazminų kalno. Baužys, drauge su keliais plateliškiais vaikais, žudynių dieną stebėjo kaip miestelyje buvo rikiuojami žydai. Matydami kur link jie yra vedami, vaikai nubėgo ir pasislėpė žolėje prie Jazminų kalno ir stebėjo kas vyksta. Po to, ką pamatė, vaikai gulėdami aukštoje žolėje bijojo net pajudėti, kad ir jų neištiktų toks pats likimas.
Po žudynių žmonių lavonai buvo sumesti į duobę. Visi egzekuciją įvykdžiusieji galiausiai išsiskirstė, vienas buvo paliktas saugoti duobę. Besėdėdamas sargas pasigėrė ir ėmė snūduriuoti. Tuo metu, iš duobės išlindo gyvas, tačiau visas kruvinas ir apkvaitęs žmogus. Užuot, bėgęs priešinga kryptimi, jis pradėjo eiti link sargo. Sargas prasibudo. Supratęs, kad prie jo artėja žmogus, išsitraukė šautuvą šaltakraujiškai jį nušovė ir numetė atgal į duobę...
Related timeline
Related objects
Plateliai Jewish massacre site and graves (Jazminai Hill)
A hill called Jazminų kalnas, located on the outskirts of the town of Plateliai. At the foot of the hill in July 1941, 30 Jews from Plateliai were shot (some of the Jews from Plateliai were shot on the Laumalenkai Peninsula). During the interwar period, about 100 Jews lived in Plateliai, but “[…] the fate of all was the same. At first, as was customary, they gathered the men, right here near Plateliai, you see, where the monument stands – they shot them there. A couple of weeks later, they took the women, children, and the elderly here, outside Plateliai, a few kilometers away into the forest, and shot everyone there,” said Eugenijus Bunka, the son of Holocaust survivor folk artist Jakovas Bunka.
Around 1985, his father, folk artist Jakovas Bunka, carved and erected a decorative sculpture of Moses on the mountain. In 2016, the sculpture collapsed, and in 2018, a copy was erected, carved by folk artist Antanas Vaškis.
At the foot of the mountain, a monumental granite slab was also erected in memory of the Jewish genocide, with inscriptions in Yiddish and Lithuanian: "The blood of 30 Jews – children, women, men – was shed here. They were brutally murdered by nationalists and their local collaborators in July 1941. May the memory of the innocent victims be sacred." In 2019, two more granite slabs were added with a list of Jews living in Plateliai in 1939.
Litvak Memorial Garden
In 2014, the Jacob Bunka Charity and Support Foundation established the Litvak (Lithuanian Jew) Memorial Garden in Žemaitija National Park, approximately two kilometres from the centre of Plateliai, in the village of Medsėdžiai. It is a monument dedicated to the eliminated Jewish communities of Lithuania. The garden reproduces the contours of Lithuania, while the sites where Jewish communities were eliminated in 1941–1944 are marked with wrought-iron apple trees. The author of the carved apple trees is Artūras Platakis. The apples in the trees signify families that have lived in these communities. Litvaks from around the globe can participate in the development of the garden by ordering new apple trees and apples in memory of their ancestors. The garden also features pillars made of Karelian granite that individually celebrate the achievements of Litvaks worldwide.
In 2016, the initiative was extended to include the Litvaks, who lived throughout the territory of the Grand Duchy of Lithuania, and the rescuers of Jews during the Holocaust. A billboard at the entrance to the garden tells the story of former Jewish communities throughout Lithuania.
Currently, apple trees to commemorate the Jewish communities of Alytus, Alsėdžiai, Kalvarija, Mosėdis, Plateliai, Plungė, Telšiai, Vabalninkas, Viekšniai, and others have “grown” at the garden.
Kaušėnai Holocaust Memorial
In the village of Kaušėnai (Plungė district), a memorial to the victims of the Kaušėnai Holocaust has been established at the site of the murder of the Jews. The memorial is dedicated to the Jewish communities of Plungė and the surrounding villages that were destroyed during World War II.
The memorial was established based on the initiative of the last Jew of Plungė, Jakovas Bunka. The first monument to the victims of the Second World War was erected in 1952, and in 1986–1989, a memorial to commemorate the murdered Jews was created from oak monuments. 1,800 bricks of the demolished Plungė Synagogue were used to build the Memorial Wall in 2011, where each brick is dedicated to the memory of someone murdered,
and plaques with the known names of 1,200 (out of 1,800) Jews are affixed to the wall. The Alleyway of the Rescuers is located near the memorial, and the names of those who rescued the condemned Jews in Plungė and its surroundings during the Nazi occupation are inscribed on the posts in the alleyway.
On 12 and 13 July 1941, about 1,800 Jews from the Plungė district were murdered on Kaušėnai Hill, having been held for two weeks in brutal conditions in the Plungė synagogue before that. On the day of the genocide, those who could were made to walk five kilometres to the place of execution, while the rest were transported in separate groups by lorry. The victims were ordered to dig their own graves and then they were shot.
The memorial is one of the ten most impressive memorials in Europe reflecting the tragedy of the Jewish people.
Šateikių holokausto aukų kapai
Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.
Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.
Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.
Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.
