Ekranavimas
I WW1, I Nepriklausomybės karai, II WW2, IV Sovietų okupacija

Latvijos karo muziejus yra įsikūręs senamiestyje, netoli Laisvės paminklo, istoriniame gynybos pastate, vadinamame „Parako bokštu“. Muziejuje yra 11 eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs ginklai, dokumentai, uniformos, apdovanojimai, ženkleliai ir kiti daiktai, pasakojantys apie kasdienį kareivio gyvenimą kare. Latvijos karo muziejus yra vienas seniausių muziejų Latvijoje. Jo ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą. Muziejaus kolekciją daugiausia sudarė asmeniniai kareivių daiktai arba mūšio laukuose rasti daiktai. Latvijai atgavus nepriklausomybę, pagrindinis muziejaus tikslas tapo sukurti ekspoziciją apie Latvijos karo istoriją ir aktyvų gyventojų vaidmenį saugant savo žemę. 1937 m. muziejus buvo išplėstas ir techniškai buvo vienas moderniausių tuo metu Europoje. Parako bokštas buvo vienas iš Rygos įtvirtinimų bokštų. Kai kurie įrodymai siekia 1330 m., kai jis buvo minimas kaip „Smėlio bokštas“. Bokštas buvo sugriautas 1621 m., kai Rygą apgulė Švedijos armija. Tačiau 1650 m. buvo pastatytas naujas bokštas parakui ir ginklams laikyti. Nugriovus miesto įtvirtinimus, Parako bokštas išlieka vienu svarbiausių Rygos gynybos sistemos įrodymų.

Įsikūręs Inčukalno savivaldybėje, pakelėje netoli Gaujos kaimo, netoli A2 ir A3 greitkelių sankryžos.

Įtvirtinimas yra labai retas ir vertingas įtvirtinimų pavyzdys. Statinys buvo suprojektuotas taip, kad vienas asmuo galėtų stebėti svarbų eismo mazgą. Į šiaurės vakarus yra tiltas per Gaujos upę, į rytus – pervaža per Inčupytės upę, į pietvakarius – kelių sankryža, o į pietus – vienas iš pagrindinių eismo maršrutų – Vidžemės plentas. Gelžbetoninis įtvirtinimas buvo aplinkinių apkasų dalis, kurių tikslus statybos laikas nežinomas. Labiausiai tikėtina, kad jį pastatė vokiečių armija Antrojo pasaulinio karo metu. Norint patikslinti informaciją, vietovėje reikalingi tolesni tyrimai.

XIX amžiaus pabaigoje Inčukalno dvaro apylinkės tapo svarbiu eismo mazgu. Pirmojo pasaulinio karo metu ši teritorija įgijo gynybinės zonos svarbą, kurioje buvo planuojami galimi karo veiksmai. Įtvirtinimai buvo pastatyti šalia transporto kelių, Inčukalno geležinkelio stoties ir Gaujos upės perėjos. Teritorija išlaikė strateginę svarbą ir vėlesnių karų metu.

Šiandien galite apžiūrėti įtvirtinimus, į kuriuos galima laisvai patekti.

Latvijos šaulių apkasai ir apkasai Tyreliuose yra Babytės valsčiuje, Mārupe savivaldybėje, netoli Antinių latvių šaulių kapinių ir buvusio vaistų sandėlio. Pirmojo pasaulinio karo metu tai buvo Rusijos imperijos armijos Latvijos šaulių gynybinė pozicija. Smėlėtose kalvose buvo įrengtas apkasų ir paviršinių apkasų kompleksas. Apkasinė arba pozicinė kova – tai geriausias būdas tiksliai apibūdinti Pirmąjį pasaulinį karą ir pabrėžti įtvirtinimų svarbą. Jie buvo pagrįsti karo inžinierių tyrimais, pritaikyti prie aplinkos ir naujų ginklų kūrimo. Kareivio kasdienybė – tai nuolatinis gynybinių įtvirtinimų tobulinimas. Kartais kareiviai apkasams duodavo pavadinimus, kurie primindavo jų namus ir padėdavo pamiršti karo realybę. Apkasų linijos buvo sudėtingos gynybos sistemos, kurias priešui buvo sunku perimti. Tobulėjant ginklams, ši gynyba tapo dar sudėtingesnė. Apkasų stogai buvo sutvirtinami, kad atlaikytų artilerijos sviedinius. Apkasai buvo kasami keičiant schemas ir kryptis, kad sprogimai padarytų kuo mažiau žalos. Judėjimo praėjimuose buvo kišenės, kurios buvo naudojamos kaip trumpalaikės slėptuvės artilerijos ugnies metu, nes jos saugojo kareivius nuo skeveldrų ir nuolaužų. Šiandien dalis įtvirtinimų yra atkurta, ir galite aplankyti 3 restauruotus apkasus ir 100 m ilgio apkasų atkarpą.

Privati kolekcija „Šeimos klėtis“ yra šeimos ūkyje „Ābeļu Putni ņi“. Nuo 2007 m. ši vieta supažindina su vienos giminės istorija per pasakojimus, daiktus ir atkurtą lauko slėptuvę. Lankytojai kviečiami susipažinti su Pirmojo pasaulinio karo, Latvijos kariuomenės, Antrojo pasaulinio karo, Brolių kapinių Rygoje ir Kalėdų mūšių istorija. Senovinėje klėtyje galima pa matyti rankomis siuvinėtas staltieses, pačių austus tautinius drabužius, indų spintą, slides ir net barono Korfo dovanotą vežimo ratą. 2011 m. pradėtas lauko slėptuvės iš beržo rąstų atnaujinimas. Joje įrengta krosnis, vietos miegojimui, o sten duose eksponuojami daiktai, susiję su Pirmuoju pasauliniu karu – indų šukės, nuotraukos ir jau surūdijusios ginklų dalys. Ekspozicija padeda įsivaizduoti Pirmojo pasaulinio karo scenas, aprašytas Aleksandro Gryno romane „Sielų pūga“. Daug dėmesio skiriama Vidžemės 4-ajam šaulių pulkui ir Ka lėdų mūšiams. Minimi žymūs žmonės: karys Robertas Suokas, palaidotas Brolių kapinėse Rygoje, rašytojai Aleksandras Grynas, Janis Akurateris, kompozitorius Arvydas Žilinskis ir kiti. Ekspozicijos teritorijoje galima pamatyti Pirmojo pasaulinio karo bombų duobes ir šaltinį, iš kurio kareiviai sėmėsi geria mojo vandens. Ekskursija trunka 1,5–2 val. ir vedama latvių bei rusų kalbomis.