Hugo Legzdziņš, pirmojo Latvijoje povandeninio laivo „Ronis“ kapitonas
Latvijos pirmojo povandeninio laivo „Ronis“ kapitonas Hugo Legzdziņšas, „Ronis“ komandos suėmimas
Rygoje, Pārdaugavoje, prie pastato Bezdelīgu gatvėje 1, yra atminimo lenta pirmojo Latvijos povandeninio laivo kapitonui Hugo Legzdiniui. Lentoje užrašyta: „Šiame name nuo 1946 iki 2004 metų gyveno jūrų instruktorius, Latvijos karinio jūrų laivyno, povandeninio laivo „Ronis“ vadas, vadas HUGO LEGZDIŅŠ (1903–2004 m.).“
Toliau pateikiama citata iš straipsnio, paskelbto „Latvijos žiniose“.
„Latvijos karinis jūrų laivynas savo gyvavimo metu ir aš, laive „Ronis“, buvau visuose Baltijos šalių uostuose. Tai labai svarbu ir įdomu. Kai 1940 m. birželį Rusijos kariuomenė įžengė į visą Latviją, aš buvau su „Roniu“ Liepojos prekybos uoste, kur rusų tankas su kulkosvaidžiais ir durtuvais suėmė „Ronį“ su visa įgula. Tai buvo tragiška akimirka „Ronio“ gyvenime. 1940 m. liepą visa Latvijos armija ir karinis jūrų laivynas buvo priverstinai perduoti rusams. Seržantas Zavaļnijs ir kapralas Šalka iš povandeninio laivo „Ronis“ (įguloje 27 jūreiviai) liko su rusais. Visi kiti buvo atleisti kaip nereikalingi. Aš buvau tarp jų. Po karo buvau „paaukštintas“ iki jūreivio ir man buvo išduotas atitinkamas karinės tarnybos pažymėjimas. Taigi iš vado – iki jūreivio. Pažymėjimo serija V Nr. 291518. Tada dirbau techniku gamykloje „Žvaigždės“, o masinės evakuacijos metu birželio 14 d....“ 1941 m. su žmona atostogavau Gulbenės rajone. Grįždami vokiečiai subombardavo Pliavinės stotį, kur mano žmonai buvo nuplėšta koja, o aš buvau sužeistas. Liepos 8 d., prasidėjus geležinkelio susisiekimui su Ryga, atvykome į Rygą. Mano žmona gydėsi savo ligoninėje, o aš pradėjau dirbti geležinkelyje. Iš pradžių lankiau kursus, vėliau dirbau stoties budėtoju. Po kelių mėnesių atvykau į Stradino ligoninę darbo užmokesčio apskaitininku. Darbas ligoninėje išgelbėjo mane nuo šaukimo į kariuomenę.
Kai 1944–1945 m. atėjo rusai, pradėjau dirbti Latvijos sovietiniame laivybos mokymo institute. 1951 m. perėjau dirbti mokytoju Vecmīlgrāvyje vairininkų ir kito laivo personalo mokymo kursuose. 1969 m. birželio 6 d., būdamas 66 metų, išėjau į pensiją, nes norėjau gauti visą pensiją. Visas laikas, kurį tarnavau Latvijoje, nebuvo įskaičiuotas į mano pensiją, todėl dirbau 6 metus ir ilgiau. Nuo 1969 m. esu pensininkas ir gaunu 38,19 lato. Dirbdamas Latvijoje povandeninio laivo vadu, gavau apie 700 latų atlyginimą, įskaitant visus priedus.
Ordino karininkas Hugo Legzdiņš, "Latvijas Vēstnesis", https://www.vestnesis.lv/ta/id/51904

