Paskutinis 3-iojo vokiečių kariuomenės šarvuočio traukinio mūšis prie Vaiňodės stoties
1944 metų spalį vokiečių kariuomenė traukiasi. Į Vaiņodės stotį atvyksta 3-ias šarvuotas traukinys.
Žlugus vokiečių frontui, rytiniame Vaiņodės pakraštyje buvo tik nedideli vokiečių 61-osios pėstininkų divizijos daliniai, palaikomi šarvuoto traukinio. Pasipriešinimas buvo greitai įveiktas ir iki spalio 9 d. vakaro visa Vaiņodė buvo visiškai kontroliuojama Raudonosios armijos.
Vokiečių kariuomenės šarvuoto traukinio Nr.3 vado pranešime atsispindi intensyvūs tų dienų įvykiai ir šarvuočio Nr.3 praradimas.
1944 m. spalio 8 d. į Vainodę atvyko šarvuotas traukinys Nr.3 ir užmezgė ryšį su taip pat atvykusiais 61-osios pėstininkų divizijos daliniais. 61-osios pėstininkų divizijos štabo viršininko žiniomis, priešo pozicijos buvo tokios:
Priešas artėja prie Vainodės iš pietryčių. Elkužemės stotį į vakarus nuo Vainodės užėmė 15 priešo tankų. Į šiaurę nuo stoties esantį greitkelį kirto priešas. Šarvuotas traukinys Nr.3 turėjo ribotas judėjimo galimybes, todėl užėmė gynybines pozicijas. 14-osios tankų divizijos yra vakarinėje Elkužemės dalyje ir puola rytų kryptimi. Pačioje Vainodėje yra viena baterija su keturiais 8,8 cm prieštankiniais ir priešlėktuvinės artilerijos pabūklais bei keturiais 2 cm pabūklais, vienas 61-osios pėstininkų divizijos batalionas, trys sunkieji ir du vidutiniai prieštankiniai pabūklai. Naktį atvyko papildomi 61-osios pėstininkų divizijos daliniai. Traukinys pradėjo teritorijos žvalgybą vakaruose, kad užtikrintų naktinį išsiveržimą iš priešo apsupties į vakarus. Dėl to randama: Geležinkelio bėgiai 2 km į vakarus nuo Vaiňodės buvo susprogdinti ir iš tos vietos užminuoti. Spalio 8-osios vakarą dalyvaujantis statybų dalinys atakuojamas priešo tankų ir pėstininkų ir traukiasi, tačiau pagal galimybes atlieka kai kuriuos bėgių kelio gerinimo darbus. Du šarvuoto traukinio įgulos nariai artimoje kovoje su prieštankiniu granatsvaidžiu (Panzerfaust) sunaikina vieną tanką T34. Bandymas išsiveržti naktį atrodo nesėkmingas, vėliau buvo prarastas šarvuotas traukinys ir jo įgula. Spalio 9-osios rytą divizijos vadas apžiūri traukinį. Prie šarvuoto traukinio nutempti ryšio kabeliai, dislokuoti du priekiniai stebėtojai (2 VB). Vienas artilerijos karininkas su stebėjimu į vakarus, kad palaikytų 14-osios panerių divizijos puolimą, kitas – į pietryčius prie baterijos. Ankstų spalio 9-osios rytą komendantas gauna informaciją iš 61-osios pėstininkų divizijos štabo viršininko, kad perimtas radijo pranešimas iš priešo tankų: "Priešas ginasi. Esu mūšyje. Priešas atidengė ugnį iš šarvuoto traukinio. Atsakymas: Parodykite didvyriškumą ir pagaliau sunaikinkite tą šarvuotą traukinį."
Apie 12:00 prasideda priešo tankų ir pėstininkų puolimas iš rytų, pietryčių, pietų ir priešo tankų bei prieštankinių pabūklų ugnis iš vakarų ir šiaurės vakarų. Mūsiškiai traukiasi iš rytų atgal į Vaiņodį. Po pietų iššauto vieno šarvuotojo traukinio šovinių dėtuvės, kuri naktį buvo užpildyta iš tiekimo traukinio (Trosszug), stovėjusio tiesiai už šarvuočio. Šarvuotas traukinys buvo visiškai papildytas ir apie 13.30 val. mūšis prasidėjo priešui puolant iš trijų pusių. Apie 13.20 val. akumuliatorius pakeitė padėtį taip, kad traukinys nebeturėjo dangčio iš šono. Siekdamas išvengti tikros mirties, traukinys vėl bando atitrūkti į Vakarus. Pėstininkų daliniui priešakyje šarvuotas traukinys pateko į mišką į vakarus nuo Vaiňodė ir gavo šautuvų, kulkosvaidžių ir kulkosvaidžių ugnį, todėl pėstininkų dalinys turėjo trauktis atgal. Išėjus iš miško priedangos, traukinys buvo apšaudytas iš prieštankinių pabūklų ir tankų. Vienas priešo ginklas buvo nedelsiant sunaikintas, kito ginklo įgula buvo visiškai sunaikinta ir ginklas sugadintas, buvo pataikyta į du priešo tankus. Priešas smogė ir 21-ojo šarvuotojo traukinio lokomotyvui, kuris buvo pritvirtintas prie traukinio tuo atveju, jei būtų apgadintas tikrasis lokomotyvas. Vikšrai vėl buvo susprogdinti ir sulaužyti. Jų pačių minosvaidžio ugnis iš vakarų pataikė labai arti traukinio. Kadangi traukiniui buvo likę vos 1,5 km bėgių, jis, šaudydamas iš visų įmanomų ginklų į visas puses, patraukė link Vainodės stoties, kur stotyje jį pasitiko šeši priešo tankai. Netoli stoties tiesioginį smūgį gavo ir 21-ojo šarvuotojo traukinio lokomotyvas, todėl traukinys prarado galimybę judėti, nes buvo apšaudytos techninės linijos. Tankai buvo 450 m už kalno. Jo paties pėstininkų, išskyrus keletą, nebebuvo matyti. Šiuo metu traukinio vadas priėmė sprendimą susprogdinti traukinį, kad jis nepatektų į priešo rankas. Iš traukinio evakuojus viską, kas įmanoma, 14:30 traukinį susprogdino specialiai paskirti žmonės. Tuo pačiu metu traukinys buvo nukentėjęs ir nuo tankų sviedinių, todėl traukinio dalys skriejo į visas puses. Traukinio įgula pasitraukė į šiaurę.
Kadangi priešo tankai buvo arti ir nuolat apšaudė traukinį, tik palikus traukinį per trumpiausią įmanomą laiką buvo galima padaryti didžiulių nuostolių. Tai patvirtino faktas, kad keli vagonai gavo tiesioginius smūgius ir buvo nuplėštas cisternos 38(t) bokštas. Jiems besitraukiant traukinio įgula buvo nuolat apšaudyta iš tankų iš rytų. Su skyriumi nebendravo ir nebuvo aiškumo dėl situacijos, kuri nuolat keitėsi. Ekipažas su keturiais sužeistaisiais per pelkes ir miškus nuvažiavo į plentą šiaurėje Priekulės kryptimi. Dėl pastarųjų dienų įvykių, nuolatinio žvalgymo ir traukimosi per pelkes, grupė susilpnėjo ir permirko. Vado tikslas buvo nugabenti savo įgulą į Priekulą ir sulaukti, kol pusė šarvuočio spalio 15 d. iš Karaliaučiaus vėl stos į mūšį. Spalio 10 dieną atvykęs į Priekulę šarvuotojo traukinio vadas praneša apie šarvuotojo traukinio bombardavimą ir sužino, kad tiekimo traukinio geležinkeliu pasiekti nebeįmanoma, o išvykti iš teritorijos neįmanoma. Spalio 11 d. komendantas gavo vokiečių 18-osios armijos vadovybės įsakymą atvykti į 26-ąjį šarvuotąjį traukinį su personalu. Sudėtis: 2 pareigūnai, 2 specialistai, 1 medikas, 8 instruktoriai ir 16 vyrų.
Dingo: 1 karininkas (leitenantas Walperis), 3 instruktoriai (Fuhrmannas, Manskis, Trostas) ir 16 vyrų. Yra tikimybė, kad spalio 5 dieną be žinios dingusieji prasibrovė į pietvakarius Telšių link. 3 sužeistieji buvo perkelti į pagrindinį apsirengimo punktą.
Pasirašė Šadė (Schade) – leitenantas ir komendantas
NARA archyvas - Vokiečių kariuomenės šarvuočio traukinio Nr.3 komendanto pranešimo stenograma (vertė iš vokiečių kalbos)
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Vaiņode station
The railway station building was opened with the construction of the Liepāja-Vainode railway line in 1871. The station building itself was opened in 1872. This was also the beginning of a great activity in the development of the central streets of Vaiņode. It is significant that in the guidebooks of the time, the distance of each building or object was indicated as the distance from the railway station. The railway station was once an important military transport hub.
During the First World War, a branch line was built from the station to the airfield, which brought materials (metal shapes for hangars), cranes, winches and ammunition for war stores, which were then transported by zeppelins to Riga and bombed the Russian fortifications.
The railway station building was not affected by the devastation of World War II and has not changed its appearance over time. Vaiņode station can be seen from the outside.
The military activity in the vicinity of Vaiņode can be traced back to the successful Red Army offensive that began on 5 October 1944 in the vicinity of Šiauliai. Quickly crushing the weak German resistance, Soviet tank units were tasked with seizing the strategically important Liepāja-Shaul railway line. In the early hours of 9 October 1944, the first units of the 79th Tank Brigade of the 19th Panzer Corps and the separate units of the 143rd Tank Brigade launched an offensive. As a result of the collapse of the German front, only small units of the German 61st Infantry Division, supported by armoured trains, were present in the eastern outskirts of Vaiņode. The resistance was quickly overcome and by the evening of 9 October the whole of Vaiņode was under the complete control of the Red Army. On 10 October, units of the 103rd Rifle Corps of the Soviet 6th Guards Army arrived and continued their attacks, pushing back the German 61st Infantry Division 2 km north of the Skaistkalne sanatorium. As the Soviet forces took Vaiņode with little fighting, the Vaiņode station and the town's buildings suffered relatively little.
The fighting got a little closer to Vaiņode on 24 October 1944, when the German 10th Corps, with the 14th Panzer Division in the lead, carried out an offensive operation nicknamed "Eberhard". During the fighting, the front line consolidated just north of the sanatorium and remained there until 27 October, when the Red Army launched an offensive known as the 1st Kurland Bolshoi.
