Karlio Ulmanio nužudymo memorialas

1928 m. kandidatas į miškininko pareigas Pēteris Purviņš (1895 m., Greizkalni, Liudonos valsčius – 1966 m., Ventspilis) pasiūlė surengti pirmąsias Miško dienas Varaklianuose 1928 m. gegužės 12 d., tačiau nuo 1930 m. jos plačiai švenčiamos visoje Latvijoje. 1934 m. Miško dienos Lubanoje vyko gegužės 10–12 d. Gegužės 10 d. toje vietoje, kur prieš 14 metų buvo nužudytas ministras pirmininkas Kārlis Ulmanis, buvo pasodinti 3 atminimo ąžuolai. Tai įvyko 1920 m. balandžio 15 d., ir toje vietoje vis dar buvo matoma sprogimo išrausta duobė. Į kvietimą sodinti atminimo ąžuolus atsiliepė Lubanos organizacijų, mokyklų ir inteligentijos atstovai ir kartu juos pasodino. Atminimo ąžuolų sodinime dalyvavo Miško dienų komitetas. Jie buvo pastatyti naujai įsigytoje žemėje, kurios savininkas buvo davęs sutikimą.
Miško dienų centrinio komiteto leidinyje taip pat buvo išspausdintos dvi nuotraukos – „Ministras pirmininkas K. Ulmanis kelionėje į Lubaną 1920 m. balandžio mėn.“. 1939 m. rugpjūčio 11 d. toje vietoje, kur 1920 m. balandžio 15 d. miškingoje vietovėje, Lubano–Dzelzavo kelyje, buvo pasikėsinta pasikėsinti į automobiliu važiavusį tuometinį Latvijos ministrą pirmininką Kārlį Ulmanį, buvo įrengta atminimo lenta.

Sovietmečiu ši lenta buvo sunaikinta.

Lubanos fotografo Alfredo Grāverso (1877-1954) darytoje nuotraukoje pavaizduotas Kārlio Ulmanio atvykimas į Lubaną po nepavykusio pasikėsinimo nužudyti.

1988 m. lapkričio 18 d. žmogaus teisių grupės „Helsinkis 86“ atstovai įrengė restauruotą memorialą ankstesnėje jo vietoje.
1989 m. rugpjūčio 11 d. „Liedeskrogā“ įvyko mitingas, apie kurį žurnalistė Inese Andersone rašė laikraštyje „Madonas Atmoda“:
„Žinau, kad tavo vardas bus siejamas su latvių entuziazmu per amžius“ – šias eilutes, kurias Andrejus Pumpurs pasakė apie mūsų legendų didvyrį Lačplēsį, šiuo metu, prisimindamas mūsų šalies prezidentą Kārlį Ulmanį, galime pilnai taikyti ir prezidentui. Taigi rugpjūčio 11-osios vakarą Indranų kaimo „Liedeskroge“, atidarydamas mitingą, skirtą Latvijos ir Rusijos taikos sutarties 69-osioms metinėms ir K. Ulmanio paminklo pašventinimui, sakė Nacionalinio fronto narys ir muziejaus darbuotojas Indulis Zvirgzdiņš. Tačiau mes – susirinkusieji, kartu su tuo, ką jis mums papasakojo, įžengėme į praeities įvykius, kurie pažymėjo šią vietą 1920 m. balandį (čia raudonieji partizanai bandė įvykdyti teroro aktą prieš K. Ulmanį). Taip pat grįžome į dabartį, nes, kaip ir daugelis kalbėtojų – V. Lacis, Ž. Bezmers, K. Doropolskis, J. Vidins – susibūrimas prasmingas, jei susiejame šią atmintį su šiandiena. Tegul mūsų atmintis visada mums pasako, kuo galime tikėti, o kuo ne! Tegul galime tikėti ir tikime nepriklausomybės idėja! Dėkojame grupės „Helsinkis – 86“ Maduonos rajono skyriui už bendrą akimirką, už šios sąmoningai apaugusios vietos ir atminties atgimimą.“
Laikraštis taip pat paskelbė Žanio Bezmerio nuotrauką, kurioje matyti atminimo akmuo su lenta ir Liaudies fronto kunigas Albertas Cimanovskis, kreipiantis į susirinkusiuosius.