Atminimo stela Lāčplėsio karo ordino kavalieriams
Memorialinė vieta

AZF_4137_1280x853.jpg
Stēlas atklāšana un iesvētīšana 2017.gada Lāčplēša dienā. Avots: Viļakas novada pašvaldības mājaslapa
AZF_4102_1280x853.jpg
Stela_Vilaka_L1.jpg
Stela_Vilaka_L2.jpg
Stela_Vilaka_L3.jpg
Stela_Vilaka_L4.jpg
Stela_Vilaka_L5.jpg
Stela_Vilaka_L6.jpg
Stela_Vilaka_L7.jpg
Įkeliama...
 Baznīcas iela 53, Viļaka, Balvu nov., Latvija
 +371 28686600
 Viļakas tūrisma informācijas centrs
246

Įsikūręs šalia Švenčiausiosios Jėzaus Širdies Romos katalikų bažnyčios Viliake.

2017 m. lapkričio 11 d. Viliakos savivaldybėje buvo atidengta atminimo stela Lačplėsio karo ordino kavalieriams. Su Viliakos savivaldybės vardu susiję 28 Lačplėsio karo ordino kavalerių likimai.
Granito stela buvo sukurta įgyvendinant projektą „Prisiminkite Lačplėšį“, skirtą Latvijos valstybės šimtmečiui. Pagerbiant Latvijos Nepriklausomybės kare žuvusius karius, visoje Latvijoje bus įrengta uniformos modelio memorialinė stela. Projekto iniciatorius – Jaunimo gvardijos ir informacijos centras.

Penki Lačplėsio karo ordino riteriai, kurių vardai iškalti memorialinėje steloje, po Nepriklausomybės karo pabaigos gyveno dabartinio Viljakos rajono teritorijoje:
– Jānis Kuļšs buvo jaunas ūkininkas Apsīšuose, Šķilbenų valsčiuje,
– Aleksejus Ľubimovas (Lavrentjevs) gyveno Šķilbėnų valsčiaus Fortepjanovos vienkiemyje, vėliau – Viļakuose,
– Teodoras Mende tvarkė jam priskirtą ūkį ir buvo miškininkas Katleši kaime, Žīgurių valsčiuje,
– Eduardas Tenisonas gyveno Vecumu stotyje, vėliau Čabatrovos kaime ir dirbo „Viliakos“ pašte,
– Šķilbėnų valsčiuje kurį laiką gyveno Jānis Burmeistars po 1928 m.

Viliakos rajono Brolių kapinėse palaidoti 45 kariai, paaukoję savo gyvybes gindami Latviją nuo bolševikų 1920 m. Sausio 9 d. Šiaurės Latgaloje prasidėjo puolimai, ir nepaisant tuo metu vyravusių sunkių oro sąlygų, Viliaka tą pačią dieną buvo išlaisvinta.
Viliakos krašte vykusių Latgalos išlaisvinimo mūšių metu Estijos kareiviai petys į petį kovojo su Latvijos armijos kareiviais ir partizanais prieš Raudonąją armiją. Daugelis jų paaukojo savo gyvybes už laisvą Latviją.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

http://old.vilaka.lv/uploads/docs/avize/Vilakas%20novada_NOVEMBRIS_2017.pdf
http://old.vilaka.lv/index.php?mact=CGBlog,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=4645&cntnt01returnid=19
https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vesture/brivibas-cinam-ziemellatgale--100-gadadiena.a344388/

Susijusi istorija

Šiaurės Latgalos išvadavimas iš bolševikų

1918 m. gruodžio 1 d. Raudonosios armijos daliniai, paremti Raudonųjų šaulių daliniais, įsiveržė į Latvijos teritoriją. Siekdami apsaugoti savo namus, šeimas, gimtuosius rajonus, pabėgti nuo siaubo, Balvi apylinkių vyrai griebėsi ginklo ir ėjo į miškus, pradėjo kurtis pirmosios „žaliosios“ grupės. 1919 m. pavasarį, kai buvo paskelbta mobilizacija, daugybei Balvų apylinkių vyrų kovoti sovietinėje Latvijos armijoje atrodė nepriimtini ir jie prisijungė prie „žaliųjų“ grupuočių. Susikūrė Balvų, Silakrogo, Rugėjų, Teterių-Dūrupės ir Liepnos grupės. „Žaliųjų“ grupių veikla Balvių apylinkėse suaktyvėjo 1919 metų kovo mėnesį.