Ristnos švyturys Infrastruktūra

Šis 30 metrų aukščio ketaus švyturys buvo surinktas 1874 m. iš Prancūzijoje pagamintų komponentų. Švyturys buvo smarkiai apgadintas Pirmojo pasaulinio karo metu ir 1921 m. buvo sutvirtintas betonine išorine konstrukcija.

Pats švyturys yra 29,5 metro aukščio, o jo šviesa iškilusi 37 metrus virš jūros lygio. Šviesą galima matyti iš 31,5 km atstumo.

Švyturys taip pat turėjo įspėti laivus apie ledo sąlygas Baltijos jūroje, mirksinčia raudona šviesa įspėdamas juos, jei laivybos kanalus užblokuodavo ledas.

Šis švyturys susijęs su Pirmojo pasaulinio karo įvykiais: 1914 m. rugpjūčio 12 d., 4 val. ryto, vokiečių kreiseris „Magdeburg“ apšaudė Ristnos švyturį ir ryšių postą Ristnos kyšulyje. Tai žymėjo Pirmojo pasaulinio karo atėjimą į Estijos teritoriją. Ristnos švyturys buvo naudojamas ryšiui tarp patruliuojančių britų ir rusų povandeninių laivų bei Talino karinio jūrų laivyno bazės. Radijo ryšio buvo vengiama. Povandeniniai laivai išniro sutartoje vietoje ir pasiuntė savo ryšių karininkus į bazę prie švyturio, kad šie telefonu susisiektų su Talinu ir gautų tolesnius nurodymus. Tą pačią dieną Rusijos karinis jūrų laivynas panaudojo tuo metu gana retą įrenginį – hidrofoną – laivų sraigtų keliamam triukšmui Ristnos kyšulyje įrašyti. Pakrantės postas ir kabeliai buvo sunaikinti rusams atsitraukiant, hidrofono liekanos iki šiol yra giliai jūros dugne, jo vieta nežinoma. Verta paminėti, kad XX a. pradžioje pastatytas rūko sirenos pastatas yra vienas iš nedaugelio išlikusių Estijos švyturių rūko sirenos pastatų.