Partizano Balio Vaičėno Pavasario laiškas

Miela sese Virginija,

Ant šito popierio rašau nuoširdžius sveikinimus Tau ir visiems artimiesiems jau gana toli nuo Jūsų būdamas. Visas keliones, buvusias iki šio laiko, praleidom laimingai. Čia atėjus iš mūsų Dievulis pareikalavo dar vienos aukos: šių metų spalio 23 dieną - sekmadienio rytą pasišaukė pas save vieną mūsų ketveriukės narį - Šarkiuką. Prieš tai jis jautėsi gerai, linksmas ir sveikas buvo. Naktį staiga susirgo ir, sulaukęs ryto, mirė. Palaidotas savo draugų su karstu Lietuvos žemėje atliekant paskutinį patarnavimą. Nors visuomet ties supiltu kapu mes gailim smėliu užpiltos jaunystės, bet raminamės tik tuo, kad jis mirė taip, kaip miršta visi žmonės, tarp draugų ir prie broliuko, kuris jį palaidojo krikščionių papročiu, kad jo kūno nevarstė kulkos ir nespardė žiaurus budelis. Partizanų rūpesčiu vienoje iš Lietuvos bažnyčių buvo atlaikytos Šv. mišios. Dabar mes tegalime melsti Viešpatį, kad priglaustų jo išvargusią sielą.

Siunčiu Tau keletą laiškų. Tikiuosi, kad juos skubiai perduosi. Jei nelaikai per daug pavojinga, perduok laišką poniai Kl. (kur tarnavo Tavo abu broliai) ir jei ką dėl manęs gausi, tai pasistenk skubiai perduoti. Ant jos voko aš užrašysiu: “Kaimynams Kl.” Taip pat perduok laišką ir Jonukui (tam, kuris visuomet atnešdavo medaus ir obuolių). Ant jo voko aš užrašysiu: “Skudučiui". Kas yra Kerštas, Tu berods jau žinai.

Mūsų Sąjūdyje Tu esi jau ryšininkė. Siunčiu įsakymo ištrauką, laikyk kaip dokumentą. Visą tą reikalą, kurį aną kartą palikome nesutvarkytą, jei dar nesutvarkei, tai skubiai sutvarkyk ir man pranešk. Juk tai vienintelis mano turtas, kurį aš noriu išsaugoti.

Kiek galima daugiau laikykis konspiracijos, būk atsargi. Baisu, kad vėl neįsisuktų į Jūsų tarpą šalnos. Kaip matosi, mūsų kova dėl laisvės eina prie sprendžiamo galo ir gal vis kaip nors jau baigsis tie mūsų vargai.

Baigsiu linkėdamas, kad Dievas Jus visus ir visada saugotų.