Ištrauka apie Saksų savanorius iš gen. V. Grigaliūno Glovackio atsiminimų
Atsiminimuose aprašomas epizodas iš nepriklausomybės kovų, kuriuose parodomo Lietuvos kariuomenės ir Saksų savanorių santykiai.
Nuėjau pas Kėdainių dvare stovintį vokiečių okupantų batalioną. Pasamdžiau beveik visą kuopą jų pėstininkų ir būrį raitelių. Vokiečių kariai yra narsūs ir neapkenčia rusų. Pasamdžiau juos turėdamas tikslą, kad padėtų mano nepatyrusius ir nepakankamai apmokytus savanorius įtraukti daugiau į veiksmą, kaip sakoma, juos „apšaudyti“. Vokiečių raitelius ir mano raitųjų žvalgų būrį pasiunčiau į Kėdainių užfrontę, už Kupiškio ir Skapiškio, kad bolševikų užnugaryje keltų paniką. Vokiečių pėstininkus įtraukiau į mano kairiąją vorą ir jie man daug padėjo prie Subačiaus, Velžio. Svarbiausia, kad jų buvimas padėjo įtikinti bėgančius bolševikus, kad juos puola ne vien lietuviai, bet ir vokiečiai. Tokiai pažiūrai pasklisti daug padėjo faktas, kad mūsiškiai vilkėjo iš vokiečių pirktą aprangą ir buvo ginkluoti vokiškais ginklais. Rusai bijo vokiečių, kaip velnias kryžiaus. Vokiečių buvimas su mumis sudarė sąlygas, kad savanoriai apsiprastų su ginklais ir mūšio aplinkybėmis. Reikia pripažinti, kad mūsų dvasios galiūnų pir- mieji mūšyje paleisti šūviai buvo pavojingesni padangėmis skraidančioms varnoms, nei į žemę įsiknisusiam priešui. Vėliau visi išmoko tiek šovinius taupyti, tiek taikliai šaudyti.
- V. Grigaliūnas – Glovackis, Generolo atsiminimai, II – III dalis, Vilnius, 2017.
