Karo invalidų pasakojimai apie sužeidimus ir gydymosi karo ligoninėje patirtys
Atsiminimai atskleidžia dviejų Broniaus Tvarkūno ir Liudo Sakalinio stojimo į kariuomenę, sužeidimo, gydymosi karo ligoninėje patirtis.
Karo invalido Broniaus Tvarkūno atsiminimuose aprašomas įstojimas į kariuomenę Panevėžyje, pirmieji mokymai bei susipažinimas su šautuvu. Aprašoma pirmoji kautynių patirtis, pasitraukiant iš Panevėžio, ne tiek dėl priešo stiprumo aiškina savanoris, kiek dėl mūsų vadų silpnumo.
Aprašoma, kaip B. Tvarkūnas išardė bėgius bolševikų traukiniui ir pastarasis nuvirto nuo bėgių, o viduje buvę sužeistieji klykė. Nors bolševikai ir paspruko pasiėmę sužeistuosius, tačiau Lietuvos kariai susirinko jų turtą. Kautynėse su bolševikais ties Pajuostės dvaru, B. Tvarkūnas buvo sužeistas ir tapo karo invalidu, o karo ligoninėje iškentėjo dar vieną sunkų smūgį, kadangi joje sužeistas mirė B. Tvarkūno brolis.
Slapyvardžiu Liudas Sakalinis pasivadinusio karo invalido atsiminimuose itin daug dėmesio skirta sužeidimo aprašymui. Karys perteikia, kaip jis lėtai „grimsta bedugnėn“, jaučia kaip pro jį pralekia raitininkas, jaučia kaip jį velka priešo kariai, o aplink sprogsta sviediniai paleisdami skeveldrų fontanus. Sužeidimo patirtį pakeičia patirtis karo ligoninėje, kurioje užfiksuotas drebulys, noras gerti, jauno karo šauksmai „mamyte, mamyte“.
- BR. TVARKŪNAS, Mano prisiminimai, Lietuvos Karo invalidas, Nr.9, 1936, p. 33 – 34;
- LIUDAS SAKALINIS, Iš kovų lauko į karo ligoninės lovą, Lietuvos karo invalidas, Nr. 10, 1938, p. 54 – 56.
