Kapitono Mikelėno pasakojimas apie 1 Pėstininkų pulko kūrimąsi
Kpt. Mikelėno atsiminimuose kalbama apie pasitraukimą iš karo belaisvių stovyklos, grįžimą į Lietuvą, stojimą į Lietuvos kariuomenę, bei pirmąsias kovas su bolševikais.
Kpt. Mikelėnas perskaitė „Dabarties“ laikraštyje, kad Lietuva paskelbė Nepriklausomybę. Tai sužinojęs pasiprašė išleidžiamas iš belaisvių stovyklos ir rugsėjo 19 d. paleistas iš nelaisvės išskubėjo į Vilnių. Kpt. Mikelėnas teigė, kad jo širdis degė ir džiaugėsi kai buvo priimtas į karininkus Vilniuje ir stojo į Lietuvos kariuomenę. Tuomet aplankęs namiškius pradėjo karo tarnybą valstybės Tarybos pastate Vilniuje.
Karininkas liudija, kaip 1919 m. spalio 16 d. į Lietuvos kariuomenę atvyko pirmieji savanoriai. Susirinkę kariai sugiedojo Lietuvos himną, slaptai ieškojo ir gavo ginklus iš Vokietijos kariuomenės bei pabrėžė, kad vokiečiai norėjo nuginkluoti besikuriančios Lietuvos kariuomenės karius.
Galiausiai kpt. Mikelėnas išvyko į Alytų, kur buvo formuojamas 1 pėstininkų pulkas ir vyko pirmosios kovos prieš bolševikus. Atsiminimuose minimas ir pirmasis žuvęs Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius. Kpt. Mikelėnas pasakoja apie jo žūtį siekiant pereiti tiltą per Nemumą: „Su Juozapavičiumi negalime perjoti per ledą“, rašoma atsiminimuose, kadangi arkliai nenorėjo eiti per ledą, todėl jojome per tiltą į Alytų, pasiimti ginklų, apšaudė bolševikai ir „aš nežinau kaip gyvas išsprukau“. Po bolševikų šūvių Juozapavičius krito ant tilto, o pulkas iškriko į dvi puses.
- KAPITONAS MIKELĖNAS, Mūsų žinynas, Atsiminimai iš I pėst. pulko gyvenimo pirmomis dienomis, Mūsų žinynas, t. XV, 1923, p. 477–484.
