Sovietų agresija: Lietuvos pasienio kontrolės postų užpuolimai 1990–1991 m.
1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir pradėjus saugoti valstybines sienas, susidurta su sovietinių jėgų struktūrų išpuoliais, pareikalavusiais ne vieno Lietuvos pareigūno gyvybės.
1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atstatanti Nepriklausomą valstybę. Kaip pridera Nepriklausomai valstybei, netrukus imtasi ir valstybės sienų apsaugos. 1990 m. lapkritį Lietuvoje jau veikė daugiau kaip 50 pasienio kontrolės postų. Deja, tik įkurtiems postams teko susidurti su Sovietų armijos, OMON, milicijos ir kolaborantų išpuoliais. Šie postai buvo padeginėjami, sprogdinami ir kitaip naikinami, o Lietuvos pareigūnai apiplėšiami, sumušami, apšaudomi.
Vienas iš pirmųjų atvejų – 1990 m. gruodžio 17 d. Eišiškių pasienio poste užpuolikai pareikalavo, kad Lietuvos pasieniečiais paliktų „Lenkų autonominės respublikos“ teritoriją (1988–1991 m. Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono tarybos bandė paskelbti Vilniaus krašto autonomiją arba atsiskirti nuo Lietuvos). Pastariesiems atsisakius tai vykdyti, buvo sumuštas pamainos viršininkas ir suniokotas pasieniečių vagonėlis.
1991 m. gegužės 18 d. Šalčininkų pasienio postą apšaudė civiliais rūbais vilkintis A. Fijazis. Baltarusijos SSR milicijos kapitonas Fijazis per gegužės mėnesį bent tris kartus grasino pasieniečiams. Atsakant į apšaudymą, užpuolikas buvo nukautas. Agresorių iškart atkeršyta. Gegužės 19 d. naktį tarp 2:30 ir 3:00 val. Krakūnų pasienio poste užpuolikai nužudė Lietuvos pasienietį Gintarą Žagunį (1957–1991).
SSRS vadovybė tvirtino, kad išpuoliai vykdomi savavališkai, ne jos įsakymu. Visgi gegužės pabaigoje SSRS Vidaus reikalų ministras Borisas Pugo pripažino, kad puolimus vykdo jam pavaldi OMON. Incidentams nesiliaujant, birželio pabaigoje SSRS Vidaus reikalų ministerija ėmėsi veiksmų situacijai suvaldyti ir puolimai nurimo iki liepos 31 d.
1991 m. liepos 31 d. Rygos OMON Medininkų pasienio poste (Vilniaus r.) nužudė 6 ir sunkiai sužeidė 2 pareigūnus, vienas iš jų po kelių dienų mirė ligoninėje. Šis įvykis žinomas kaip Medininkų žudynės.
Incidentai vėl atsinaujino Rugpjūčio pučo metu. Tačiau pučui žlugus baigėsi ir Lietuvos pasienio postų puldinėjimai. Vienas iš tų dienų palikimų – Lietuvos pasieniečių bunkeris Saločiuose, pastatytas norint apsisaugoti nuo agresorių.
8 pareigūnai nužudyti ir apie 60 sužeista – tokia buvo Lietuvos Nepriklausomybės ir sovietų agresorių išpuolių kaina. Ir tai nebuvo vienintelės ar pirmosios sovietų aukos – dar daugiau gyvybių nusinešta 1991 m. sausio įvykių Vilniuje metu.
Gintautas Surgailis, Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008.
